PERIODONTO LIGOS, JŲ POŽYMIAI, PROFILAKTIKA, GYDYMAS IR LIGŲ PASEKMĖS

Kas yra periodontas?

Periodontas – tai dantį supančių atraminių struktūrų (palaikančių dantį kaule) – dantenų, raiščių, kaulo, danties šaknies cemento – visuma. 

Kiekvienas dantis žandikaulyje išsidėsto duobutėse – alveolėse. Dantį kaule palaiko periodonto raištis, kuris išsidėsto periodonto plyšyje – tarpelyje tarp danties ir kaulo. Periodonto raištis vienu galu įsiskverbia į danties šaknies išorinį sluoksnį – cementą, o kitu – į dantį supantį kaulą. Dantį supa dantenos.

Taigi, periodontą sudaro: dantenos, periodonto raištis, alveolės kaulas ir danties šaknies cementas.

Kokios yra periodonto ligos

• Gingivitas – tai dantenų uždegimas
• Periodontitas yra sunkesnė ligos forma, tai ne tik dantenų uždegimas, bet ir atraminių danties audinių nykimas. Periodontitas pasireiškia dantenų uždegimu, dantį supančio kaulo ir jį prilaikančių raiščių nykimu, nišų (tuštumų), vadinamų kišenėmis, susidarymu.

GINGIVITAS

Gingivito požymiai:

• Raudonos, ar melsvai raudonos dantenos,
• Dantenų padidėjimas,
• Kraujuoja valant dantis.

Kad būtų išvengta gingivito, reikia imtis šių veiksmų:

• Taisyklingas kasdienis dantų, tarpdančių, liežuvio valymas, dantenų masažavimas. Jeigu valymo judesiai yra taisyklingi, tada valant dantis šepetėliu, dantenoms pakanka masažo. Kartais reikalinga papildomai, atskirai masažuoti dantenas minkštu šepetėliu.
• Dantų apnašų valymo kontrolė. Ją pacientas gali atlikti pats namie. Tam naudojamos specialios dantų apnašas išryškinančios tabletės arba skystis: išsivalius dantis, reikia pakramtyti specialią tabletę, praskalauti burną vandeniu ir tos dantų vietos, kurių kruopščiai neišvalėte, nusispalvins mėlyna ar raudona spalva. Tuomet dar kartą paėmus šepetėlį išvalykite nešvarias vietas. Švarus danties paviršius nenusispalvina, nusidažo tik dantų apnašos.

Apnašų valymo kontrolę tomis pačiomis priemonėmis gali atlikti ir gydytojas / higienistas kabinete. Taip pat papildomo veidrodėlio pagalba ar kt. priemonėmis parodyti apnašas, esančias ant danties paviršių, sunkiai prieinamose vietose. Paprastai visi pacientai teigia, kad jie ilgai (kai kurie net teigia kad 10 minučių) ir gerai valosi dantis, patys sunkiai įsivaizduoja, kad dantys gali būti gerai neišvalyti. Tačiau apžiūrint ir objektyviai įvertinus, matoma tikroji padėtis. Apnašų valymo kontrolė yra motyvacijos priemonė, taip pat būdas parodyti pacientui, kur jis valydamasis turi atkreipti dėmesį, kad puikiai ir kruopščiai išvalytų visus dantų paviršius, tarpdančius bei išvengtų burnos ligų.

• Burnos skalavimas antiseptiniais (dezinfekuojančiais) tirpalais. Kai kuriuos tirpalus galima nusipirkti prekybos centre, bet gydymui skirtus tirpalus paskiria gydytojas ir juos rekomenduojama pirkti vaistinėse. Prekybos centruose parduodami burnos skalavimo skysčiai dažniau skirti profilaktikai, o ne gydymui.
• Reguliarus dantų apnašų šalinimas
• Taisyklinga ir racionali mityba
• Reguliarūs vizitai pas gydytoją odontologą.

Kokio amžiaus žmonės dažniausiai serga šia liga?

Gingivitu, arba dantenų uždegimu, dažniau serga  jauni žmonės,  paaugliai, vaikai. Gali sirgti ir serga suaugę žmonės, visgi, jie dažniau serga sunkesne forma – periodontitu.

Kaip gingivitas gydomas?

• Pašalinamos minkštosios apnašos ir apnašų kaupimąsi ir užsilaikymą lemiantys faktoriai,
• Mokoma taisyklingos asmeninės burnos higienos,
• Tvarkomi dantys: taisyklingai gydomi, plombuojami dantys, šalinamos sugedusių dantų šaknys, poliruojami dirbtiniai vainikėliai ir plombos,
• Šalinami dantų akmenys,
• Konsultuojami pacientai apie tinkamą mitybą.

Kokios gingivito negydymo pasekmės?

Negydomas gingivitas ilgainiui progresuoja į periodontitą – dantį supančių atraminių audinių (kaulo, raiščių) uždegimą ir praradimą. Deja, šis procesas yra negrįžtamas. Jeigu gingivitą galima išgydyti ir neliks pakitimų, tai periodontito sukelti pažeidimai yra negrįžtami, juos galima tik stabdyti ir palaikyti, kad neprogresuotų.

PERIODONTITAS

Periodontitas yra sunkesnė liga nei gingivitas, pažeidžianti visus apydančio audinius. Pirmiausia uždegimas prasideda dantenose, vėliau jam išplitus ir užsitęsus, pažeidžia dantį prilaikantį raištį, kuris supa kaulą. Ligos progresas lemia dantų atramos netekimą ir klibėjimą, vėliau ir iškritimą.

Periodontito požymiai:

• Lėtinis dantenų uždegimas,
• Dantenų kraujavimas,
• Blogas burnos kvapas,
• Didelis kiekis minkštųjų apnašų,
• Periodonto kišenių formavimasis,
• Dantų klibėjimas,
• Dantenų pūliavimas,
• Dantų netekimas.

Kaip išvengti periodontito?

Periodontito profilaktika yra tokia pat kaip ir gingivito.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad paprastai periodonto ligos yra neskausmingos, taigi, pacientas turi stebėti ligos požymius, pvz., dantenų kraujavimą, blogą kvapą, atsiradusį dantų paslankumą ir pan. Taip pat svarbu kiekvieno profilaktinio apsilankymo pas gydytoją odontologą metu tirti ir vertinti periodonto būklę.

Kokio amžiaus žmonės dažniausiai serga šia liga?

Periodontitu gali sirgti bet kokio amžiaus pacientai, bet, visgi, periodontitu (ypač lėtiniu periodontitu) dažniau linkę sirgti vyresni nei 35 metų žmonės. Viena iš periodontito rūšių – agresyvus periodontitas – būdingas jauniems iki 30  metų žmonėms. Ši liga gana reta.

Kokie išoriniai faktoriai skatina šių ligų vystymąsi?

• Rūkymas
• Stresas

Kaip periodontitas yra gydomas?

Gydymas priklauso nuo ligos sudėtingumo. Pirmiausia reikia sustabdyti uždegimą sumažinant arba pašalinant infekciją – periodontitą sukėlusius mikroorganizmus. Tokiu būdu stabdomas periodonto audinių irimas. Kai kuriais atvejais tam, kad visiškai pašalinti uždegimą arba infekciją, reikalingas gydymas chirurginėmis priemonėmis. Neretai, siekiant atstatyti susidariusius dėl ligos minkštųjų (dantenų) ir kietų (kaulo) audinių defektus, taip pat reikia taikyti chirurginį gydymą.

Periodonto audinių irimo stabdymo ir mikroorganizmų pašalinimo gydymo procesas:

• Mokoma taisyklingo dantų ir tarpdančių valymo,
• Gydomi dantys,
• Nebeišgydomų dantų šalinimas,
• Gaminami laikini protezai,
• Sutvirtinami paslankūs dantys.

Kaip prižiūrėti dantis sergant gingivito ir periodontito ligomis?

Kruopščiai valytis dantis, tarpdančius, liežuvį bei masažuoti dantenas kiekvieną dieną. Sugedusius dantis taisyti laiku, protezuoti/ atstatyti prarastus dantis.

Reguliariai, kaip paskirta gydančio gydytojo, atvykti į vizitus – tai labai svarbu.

Ar yra gydomųjų dantų pastų, šepetėlių ir kt. burnos higienos prietaisų, skirtų naudoti sergant periodonto ligomis?

Yra specialių pastų, turinčių savo sudėtyje priešuždegiminių medžiagų, antiseptinių, antibakterinių medžiagų, pvz., dantų pastos su vaistažolių ekstraktais, pasta su triklozanu, pasta su chlorheksidinu.

Dantų šepetėlis turi būti minkštais šereliais. Yra specialūs pagalbiniai dantų šepetėliai, būtini sergant periodontitu – tai tarpdančių šepetėliai, juos parenka gydytojas, atsižvelgdamas į tarpdančių dydį.

Papildomai po dantų valymo dantenų masažavimui bei tarpdančių išvalymui galima naudoti specialius aparatus – dantenų irigatorius.

DAŽNAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

Jeigu dantenos kartais kraujuoja dantų valymo metu, ar apie tai informuoti gydytoją odontologą?

Būtinai

Ar profilaktiškai du kartus per metus lankantis pas gyd. odontologą pakanka, kad periodonto ligos būtų pastebėtos laiku?

Jeigu odontologas pažangus, domisi savo darbu bei jaučia atsakomybę už paciento sveikatą, tuomet – pakanka.

Kaip laiku pastebėti arba išvengti periodonto ligų?

Atkreipkite dėmesį, jeigu valantis dantis kraujuoja dantenos, jeigu jaučiate blogą kvapą, jeigu rūkote, jeigu šeimoje yra sergančiųjų periodonto liga, jeigu ją nustatė jūsų sutuoktiniui (nes bakterijos perduodamos per namų apyvokos daiktus, bučinius ir t. t.), taip pat jeigu sergate cukriniu diabetu.

Kokiems žmonėms labai pavojingos periodonto ligos?

 Negydytos periodonto ligos pavojingos nėščiosioms – gali sukelti priešlaikinį gimdymą, dažniau gimsta  mažo svorio, neišnešioti naujagimiai.

Periodontitas gali būti susijęs ir su ateroskleroze bei miokardo infarktu.

Bendros pastangos yra privalomos

Periodonto ligas galima sustabdyti tik suvienijus gydančio gydytojo ir – svarbiausia – paciento pastangas! Be paciento bendradarbiavimo, nurodymų vykdymo, atvykimo paskirtu laiku nebus ilgalaikių sėkmingų rezultatų.

Lietuvoje periodonto ligos yra plačiai paplitusios ir yra viena iš dviejų pagrindinių bedantystės vyresniame amžiuje priežasčių.

Informaciją parengė Jūratė Žekonienė

VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos“ gydytoja periodontologė,

VU MF Odontologijos instituto asistentė