Prenatalinė dantų ėduonies profilaktika

Bendra informacija apie dantis

Dantys (dentes) yra sudedamoji kramtomojo aparato (apparatus masticatorius) dalis. Suaugęs žmogus turi 32 dantis: 16 viršutiniame ir 16 apatiniame žandikauliuose. Kiekvienoje žandikaulių pusėje yra šios dantų grupės: 2 kandžiai (dentes incisivi), 1 iltis (dens caninus), 2 kapliai (dentes premolares), 3 krūminiai (dentes molare).

Kūdikio burna ir dantys pradeda formuotis jau pirmomis nėštumo savaitėmis. Vaikams nuo 6 mėnesių iki 3 metų išdygsta laikinieji pieniniai dantys (dentes decidui), o po 5–6 metų – nuolatiniai (dentes pernamentes). Nuolatinių dantų sudygimo laikas gana ilgas, gali tęstis iki 26 metų amžiaus. Teigiama, kad apatinis trečiasis krūminis dantis išdygsta 17–21-ais metais, o viršutinis trečiasis krūminis dantis – 12–26-tais gyvenimo metais.

Jau besilaukianti moteris turėtų rūpintis vaiko dantukais. Lygiai taip pat kūdikystės, vaikystės paauglystės bei jaunystės perioduose tėvai atlieka svarbų vaidmenį siekiant, kad dantukai būtų apsaugoti nuo ėduonies.

Prenatalinė dantų ėduonies profilaktika

Nėštumo metu moters organizme vykstantys įvairūs pokyčiai turi įtakos ir būsimo vaikelio sveikatai. Mamos rūpinimasis savimi lemia ir vaikelio burnos gerą būklę. Tačiau tik nedaugelis nėščiųjų yra susipažinusios su jų pačių bei kūdikių dantų priežiūra, ankstyvomis dantų ligomis.

Daugelyje šalių nėščiosioms yra teikiama informacija apie ėduonies, apydančio ligų priežastis, profilaktikos priemones, periodiškai apžiūrima burnos ertmė. Nustatyta, kad jei motinos dantys sveiki, tikimybė, kad kūdikio dantys bus pažeisti ėduonies, yra mažesnė. Be to, motyvuotos mamos ir savo vaikams stengiasi įdiegti taisyklingos burnos higienos įgūdžius. Taip sumažinama dantų ėduonies tikimybė.

Nėščiąją veikiantys vietiniai arba sisteminiai veiksniai, formuojantis vaisiaus dantims, kaip antai A, C, D vitaminų, kalcio ir fosforo stoka, karščiavimas, susijęs su kūdikio dantų formavimosi sutrikimais. Pavyzdžiui, blogai besimaitinančios moterys pagimdo mažo svorio kūdikius. Pastebėta, kad vėliau tokių kūdikių dantys yra jautresni ėduoniui. Rūkančių moterų kūdikių dantų formavimasis taip pat gali būti sutrikęs.

Kariogeniniai organizmai kaip (streptoccocus mutans) per motinos seiles lengvai gali patekti į kūdikio burną ir lemti ankstyvąjį dantų ėduonį. Dažniausiai s. mutans paveldimas iš motinos. Keletu klinikinių tyrimų nustatyta, kad daugeliu atvejų motinos ir vaiko mikroorganizmų chromosominiai DNR pavyzdžiai atitiko. Jei motina turi ėduonies pažeistų dantų, vaikui ėduonies rizika padidėja net keturis kartus. Jei motina nėštumo metu vartojo daug cukraus, vaikui ėduonies rizika taipogi padidėja keturis kartus.

Nustatyta, kad taisyklingas, reguliarus dantų valymas šepetėliu ir pasta bei papildomas burnos higienos priemonių naudojimas sumažina ėduonies paplitimą bei intensyvumą.

Tėvai, ypač mamos, kurios reguliariai valosi dantis, yra ne tik puikus pavyzdys savo vaikams: rūpinimasis burnos ertmės higiena padeda sumažinti kariogeninių bakterijų skaičių motinos burnos ertmėje, o taip pat ir tikimybę vaikui perduoti S. mutans

Pav. 1.2. Pagrindinės Kaune ir mažesniuose miestuose gyvenančių moterų burnos higienos priemonės

61% naudoja šepetėlį ir dantų pastą; 21% – dantų pastą, šepetėlį ir higieninį siūlą; 9% – šepetėlį, pastą, skalavimo skystį ir lygiai tiek pat pacienčių naudoja dantų šepetėlį, pastą, skalavimo skystį ir higieninį siūlą; 0% naudoja pastą, dantų šepetėlį, skalavimo skystį, higieninį siūlą ir liežuvio valiklį.

Tyrimo rezultatai

Pagrindinės burnos ertmės higienos priemonės yra dantų šepetėlis ir pasta (53,75%). Kaune gyvenančios moterys higieninį dantų siūlą ir skalavimo skystį naudoja dažniau nei moterys, gyvenančios mažesniuose miestuose, kurių tik ketvirtadalis naudoja minėtas priemones.

1) Informacijos stoka – 46,88% moterims informacijos apie tai, kad jų dantų ir burnos ertmės būklė turi įtakos būsimo kūdikio dantų būklei, nepakako ir 14,37%. niekada apie tai negirdėjo, tačiau joms būtų įdomu sužinoti.

2) Nėščiosioms priimtiniausia informacijos priemonė apie burnos ligas, taikomas profilaktikos priemones, jų pačių bei kūdikių dantų priežiūros ypatumus, ankstyvąsias dantų ligas yra informaciniai lankstinukai (pav.1.3.), žurnalai, antroje vietoje – specialios pamokėlės su vaizdinėmis priemonėmis.

3) Pagrindinės burnos higienos priemonės yra dantų šepetėlis ir pasta (61proc.) tai teigė moterys tiek gyvenančios Kaune, tiek mažesniuose miestuose.

4) Mūsų šalyje turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys nėščiųjų ir jų būsimų kūdikių burnos ertmės priežiūrai, nes aiškiai matyti, kad informacijos yra stokojama. Nors priimtiniausia informacijos šaltiniai nėščiosioms yra informaciniai lankstinukai, norėtųsi, kad pirmuosius prenatalinės profilaktikos žingsnius paskatintų glaudus ryšys tarp mamų, odontologų ir ginekologų.

Prenatalinė ėduonies profilaktika – tai kelias į sveikesnius nėščiųjų ir vaikučių dantukus

Pav. 1.3. Informaciniai išankstiniai prenatalinės dantų ėduonies profilaktikos šaltiniai

Informaciniai išankstiniai prenatalinės dantų ėduonies profilaktikos šaltiniai

Daugiausiai informacijos (paminėta net 98 kartus) moterys gauna iš informacinių lankstinukų. 32 kartus buvo paminėtos specialios pamokėles. Internetas ir televizijos laidos buvo paminėti 22 ir 26 kartus, o mažiausiai informacijas, deja, besilaukiančios moterys gauna apsilankymų metu pas gydytoją odontologą.

Utenos kolegijos odontologinės priežiūros katedros lektorė, gydytoja odontologė Modesta Draugelytė

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, jūs sutinkate su privatumo politika.