Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, jūs sutinkate su privatumo politika.

                     
 J. Jasinskio g. 16-201, Vilnius 03163
(8 5) 212 2510

Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos posėdis Klaipėdoje

 
Paskutinįjį rugsėjo penktadienį, rugsėjo 28 d., Lietuvos Respublikos odontologų rūmų taryba posėdžiavo Klaipėdoje bei susitiko su gausia odontologų bendruomene. Susitikime dalyvavo Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus, pirmininko pavaduotojos Rima Adomaitienė, doc. dr. Vilma Brukienė, teritorinių skyrių vadovai Vilija Bučienė, Romas Abunevičius, Vytautas Bosas, Revizijos komisijos pirmininkas Aidas Baškys, Garbės teismo pirmininkas Dalius Sakavičius, LSMU MA Odontologijos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Ričardas Kubilius, 2019 m. Visuotinio Rūmų narių susirinkimo ir Tarptautinio kongreso Organizacinio komiteto pirmininkė Violeta Raslanienė,  Rūmų teisininkė Jūratė Goštautienė, Rūmų Licencijuojamos veiklos priežiūros specialistė Ieva Korzikaitė, Rūmų Odontologinių paslaugų kontrolės specialistė Vilma Namavičiūtė.  
 
Buvo išklausyti kviestinių svečių pasisakymai dėl odontologijos sektoriaus problemų Klaipėdos regione.
Lietuvos Respublikos odontologų rūmų išvažiuojamąjį Tarybos posėdį pradėjo Tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus, kuris informavo, jog lapkričio mėnesį Seimo rudens sesijoje planuojamas svarstyti Odontologijos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymas. Pirmininkas pakvietė bendruomenę domėtis aktualijomis ir aktyviai dalyvauti teikiant siūlymus įstatymo rengėjams.
           Pristatytas įstatymo projektas
Rūmų teisininkė Jūratė Goštautienė pristatė dar 2013 metais pradėtą rengti Lietuvos Respublikos  odontologijos praktikos įstatymo nr. I-1246 pakeitimo įstatymą, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo nr. IX-1929 3, 4, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymą, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nr. I-13671 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nr. XIII-198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus.
Šiuo metu odontologams ir burnos priežiūros specialistams bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms licencijos išduodamos taikant licencijos išdavimo modelį „G“ ir licencija išduodama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų pateikimo licencijas išduodančiai institucijai dienos.
Įstatymo projekto nuostatos sudarys galimybę taikyti licencijų išdavimo modelį „D“ ir licencijų išdavimo modelį „G“.
Vadovaujantis Projektu gydytojams odontologams, gydytojams odontologams specialistams, burnos priežiūros specialistams profesinę kvalifikaciją įgyjusiems ne seniau nei prieš dvejus metus licencija bus išduota kitą dieną nuo deklaracijos pateikimo licencijas išduodančiai institucijai dienos arba šioje deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė nei deklaracijos pateikimo licencijas išduodančiai institucijai diena, t.y. bus taikomas licencijos išdavimo modelis „D“. Tuo tarpu gydytojams odontologams, gydytojams odontologams specialistams, burnos priežiūros specialistams, kurie profesinę kvalifikaciją įgijo seniau nei prieš dvejus metus, licencija bus išduodama ne vėliau kaip per 30 dienų, jei netaikytinas profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesas bei ne vėliau kaip per 3 mėnesius, jei taikytinas profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesas, t.y. bus taikomas licencijos išdavimo modelis „G“.
Įstatymo projektu nustatoma, kad odontologui ar burnos priežiūros specialistui išduodama viena licencija, kurioje nurodoma visa praktika, kuria jis gali verstis pagal odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesines kvalifikacijas. Dabar kiekvienai profesinės kvalifikacijos rūšiai išduodama atskira licencija.
Taigi nereikės išdavinėti daug licencijų, visa veikla, kuria gali užsiimti odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaiga, odontologas ar burnos priežiūros specialistas, bus viename dokumente, tai leis patogiau vykdyti priežiūros procedūras.
Projektas nustato, kad burnos priežiūros praktikos licencijos ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijos išduotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, prilyginamos šio įstatymo nustatyta tvarka išduotoms burnos priežiūros praktikos licencijoms ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijoms.
 Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos, nes nustatys sveikatos priežiūros specialistų (odontologų ir burnos priežiūros specialistų) ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų geresnį veiklos reglamentavimą išduodant licencijas, sumažins administracinę naštą, supaprastins administracines procedūras išduodant minėtas licencijas, sąlygos nešališką, objektyvų ir skaidrų licencijuojamos veiklos įgyvendinimą.
          Kaip tvarkyti asmens duomenis?
Rūmų teisininkė Jūratė Goštautienė akcentavo, kad nuo šių metų gegužės 25 d. įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR), kiekviena odontologijos paslaugas teikianti įstaiga turi įsivertinti, kokiais asmens duomenimis disponuoja, ir parengti asmens duomenų apsaugos politiką.
Teisininkė akcentavo, kad BDAR yra apibrėžtas iš esmės nauja sąvoka – teisė būti pamirštam. Įstaigos turi apsibrėžti, kaip realizuos šią teisę, nes pagal ministro įsakymą, medicinos įstaigos privalo saugoti paciento duomenis 15 metų, ir tik suėjus šiam terminui, duomenis galima sunaikinti.
J. Goštautienė paminėjo, kad daug informacijos dėl asmens duomenų tvarkymo galima rasti Valstybinės duomenų apsaugos svetainėje www.ada.lt, ten galima rasti pavyzdines duomenų tvarkymo taisykles. Nesilaikant BDAR, įstaigoms gali grėsti baudos iki milijono. Be to, BDAR nėra apibrėžta, ar, pavyzdžiui, 10 tūkst. pacientų duomenys yra didelis asmens duomenų kiekis, ar ne – tai turi įsivertinti pati įstaiga.
          Atliekas tvarkome naujai
Lietuvos Respublikos odontologų rūmų Klaipėdos teritorinio skyriaus vadybininkas Bronius Einars paminėjo, kad nors atliekas reikia tvarkyti, remiantis naujomis atliekų tvarkymo taisyklėmis, jas reikia sverti ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną suvesti duomenis į GPAIS – vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos sistemą – ši sistema dar ne iki galo gerai paruošta darbui, dar stringa, tad susidaro keblumų, siekiant tinkamai vykdyti įstatyme numatytas prievoles.
Tarybos narė Santa Miežinienė teigė, kad atliekų tvarkymas pagal naująsias taisykles yra didžiulė našta mažoms įstaigoms.
Gydytoja odontologė ortodontė Jurga Liatukienė klausė, kokių tikslų siekia Aplinkos ministerija, liepdama skaičiuoti ir sverti komunalines atliekas?
Tarybos narė Erminija Guzaitienė paaiškino, kad Europos Komisija siekia sumažinti atliekų kiekį, todėl buvo priimtos naujosios atliekų tvakymo taisyklės. Europos Sąjungos odontologų taryba jau kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu pakeisti taisykles, nes odontologinėms įstaigoms didėja biurokratinė našta. Kai kada kreipimąsi pasiekia tikslo – pavyzdžiui, ES buvo siekiama standartizuoti sveikatos paslaugas ir tik po gydytojų kreipimosi šių siekių buvo atsisakyta.
Tarybos narė Rima Adomaitienė pasiūlė parengti raštišką kreipimąsi į Lietuvos Respublikos vyriausybę dėl biurokratinės naštos, tvarkant atliekas, sumažinimo. Bendruomenė tam pritarė.
          Kokie pažeidimai aptinkami Klaipėdos regiono įstaigose?
LROR Licencijuojamos veiklos priežiūros specialistė Ieva Korzikaitė pristatė, kokie dažniausi pažeidimai aptinkami įstaigose, ir pabrėžė, jog Klaipėdos apskrities odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigose aptinkami pažeidimai niekuo nesiskiria nuo pažeidimų visoje Lietuvoje. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai yra šie: neparengtas kokybės vadovas, nepildomas arba blogai užpildytas aktyviųjų medicinos prietaisų žurnalas, neparengtas arba blogai parengtas hospitalinių infekcijų prevencijos ir kontrolės procedūrų aprašas.
Tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus pabrėžė, kad licencijuojamos veiklos priežiūros specialistų vizitai į įstaigas reikalingi tam, kad Rūmai teiktų įstaigoms metodinę pagalbą ir konsultacijas. Rūmai nebaudžia įstaigų, kuriose aptinkami pažeidimai, tačiau suteikia joms reikalingą informaciją, idant odontologinės įstaigos galėtų tinkamai tvarkyti įstaigos dokumentus.
Odontologinių paslaugų kontrolės specialistė Vilma Namavičiūtė pristatė, kaip Rūmuose vykdoma odontologinių paslaugų kontrolė. Specialistė pristatė, su kokiomis problemomis susiduria, vykdydama savo tiesiogines pareigas. Dažniausi nusiskundimai, kurių sulaukia iš pacientų – dėl implantavimo ir plokštelinių dantų protezų. Specialistė pabrėžė, kad besikreipiančiam asmeniui pirmiausiai pataria raštu kreiptis į įstaigą, kurioje buvo atliktos paslaugos, ir tik vėliau su įstaigos atsakymu reikia kreiptis į Pacientų padarytos žalos sveikatai nustatymo komisiją prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos. Komisijoje dirbanti Rūmų narė gydytoja Violeta Raslanienė trumpai supažindino su dažniausiai iškylančiomis problemomis komisijos darbe.
           Klaipėdiečių problemos
Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė pasidžiaugė, kad Lietuvos Respublikos odontologų rūmai organizuoja išvažiuojamuosius posėdžius kitose apskrityse, ir supažindino su problemomis, su kuriomis susiduria: visų pirma, savivaldybė norėtų padėti žmonėms, kuriems kompensuojamas dantų protezavimas. Jei būtų skiriama daugiau lėšų, piliečiai gautų kokybiškesnes protezavimo paslaugas, tačiau įstatyminė bazė neleidžia savivaldybėms prisidėti. Be to, savivaldybė neturi informacijos, ar pilietis yra įrašytas į eilę gauti protezavimo paslaugas. J. Asadauskienė klausė, ar įmanoma įtakoti SAM, kad atsirastų mechanizmas, leidžiantis susipažinti su protezavimo laukiančiųjų eile savivaldybei.
Kita problema, kurią išsakė pranešėja – Klaipėda liko be valstybinėse įstaigose dirbančių ortodontų. Pranešėja klausė, ar atsirastų galimybė savivaldybei paremti šias paslaugas?
Dar viena išsakyta problema – būtinosios pagalbos apimtis. Ar užtenka tabletės danties skausmui numalšinti, ar gydytojas turi atlikti ką nors daugiau?
J. Asadauskienė dar paminėjo klausimą dėl dantų gydymo bendinėje nejautroje piliečiams,  sergantiems psichikos ligomis. Vietinė anestezija šiems pacientams atliekama ligoninėje, o žmogus siunčiamas iš įstaigos, kurioje yra prisirašęs.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėjas Gediminas Jankus teigė, kad paslaugų apmokėjimo tvarką TLK išsiaiškino, tačiau TLK niekuo negali padėti, kai iškyla kokybės problemos. Be to, didelė problema yra tame, kad ortodonto paslaugos arčiausiai teikiamos tik Jurbarke ir Tauragėje.
Tarybos narė Santa Miežinienė replikavo, kad pagrindinė problema yra paslaugų apmokėjimas iš PSDF lėšų. Už ortodontinę plokštelę kompensuojama iki 196 EUR – ne visada tiek pakanka.
Gyd. odontologė ortodontė Jurga Liatukienė teigė, kad jos vadovaujamas kabinetas trejus metus dirbo su TLK ir privalėjo atitikti tam tikrus teisės aktuose apibrėžtus reikalavimus. Pasikeitus finansavimo dydžiui ir būklių sąrašui, problemą dėl ortodontų trūkumo Klaipėdoje būtų galima išspręsti.
Klaipėdos TLK skyriaus vedėjas Gediminas Jankus išsakė nuomonę, jog kartais sunku diferencijuoti, kada problema yra ortodontinė, o kada – tik kosmetinė.
            Visuomenės sveikatos aktualijos Klaipėdos regione
Klaipėdos VSB direktorė Jūratė Grubliauskienė teigė, jog biuras vykdo profilaktines programas ir stebėseną. Kasmet patikrinama 70-98 proc. mokyklinio amžiaus vaikų burnos sveikata. Kasmet pažymos užpildomos vis teisingiau, anksčiau yra buvę atvejų, kuomet buvo daug netikslumų. Vykdoma burnos ligų profilaktika, pirmokus pasiėkė Rūmų inicijuoti palkatai „Sveikos šypsenos pažadas“, kuriuos išdalijant, pirmokai išklauso paskaitos apie dantukų priežiūrą. Reikėtų dar 30 burnos higienisto etatų Klaipėdos apskričiai, o pasiūlyta tik pusė etato 107 ugdymo įstaigoms.
Tarybos narė doc. dr. Vilma Brukienė teigė, jog geresnės vaikų burnos sveiaktos galėtume pasiekti tik tada, jei burnos higienistai lankytųsi klasėse ir formuotų tinkamus burnos higienos įgūdžius.
            Kada diplomas neįrodo žinių
Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) Burnos sveikatos ir mitybos katedros vedėja doc. dr. Jurgita Andruškienė išsakė problemą, jog burnos higienistus rengianti katedra susiduria su problema: norėtųsi, kad radiacinės saugos kursą išklausę burnos higienos absolventai galėtų dirbti su dentaliniu rentgeno aparatu – diplomas patvirtintų gebėjimą. Šiuo metu privalomas mokymas, tačiau diplomas neįrodo gebėjimo. KVK Burnos higienos (BH) ir Odontologinės priežiūros (OP) studentai apmokomi radiacinės saugos klausimais (14 val.), mokymo turinys suderintas su RSC, LR SAM įsakymu “Dėl LR SA Ministro 2011 m. lapkričio 22 d. Įsakymo Nr. V-1001 “Dėl privalomojo radiacinės saugos mokymo ir instruktavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” pakeitimo, 2016 m. balandžio 28 d. Nr. V-546, ankstesnė versija 2011 m.
 
Kartu su diplomu KVK BH ir OP absolventai gauna raštą, kurio turinys suderintas su kitomis aukštojo mokslo institucijomis, apmokančiomis radiacinės saugos būsimus burnos priežiūros specialistus) ir Radiacinės saugos centru. Papildomai RSC yra informuojama, kuriems absolventams einamaisiais metais buvo išduoti diplomai ir minėti raštai. Šis raštas, suderinus su RSC, turėjo reikšti, kad absolventai yra ne tik apmokyti radiacinės saugos pagrindų, bet ir gali dirbti su dentaliniais aparatais be papildomo apmokymo. Šis susitarimas buvo pasiektas susitelkus visų kolegijų ir universitetų atstovams.
 
Jeigu būtų atnaujintas SA ministro įsakymas (pirminis variantas 2004 m. LR SA Ministro Įsakymas “Dėl odontologų ir gydytojų odontologų padėjėjų teorinio ir praktinio mokymo dirbti su dantų rentgenodiagnostikos aparatais bei panoramine rentgeno įranga ir privalomojo pradinio bei periodiško mokymo radiacinės saugos klausimais tvarkos būdų aprašo patvirtinimo” (2004 m. birželio 17 d., Nr. V-447), tuomet diplomas, išduotas KVK ir kitose auštojo mokslo įstaigoje burnos higienistams ir gydytojų odontologų padėjėjams, suteiktų galimybę dirbti su dentaliniu rentgeno aparatu be papildomo apmokymo.
 
Todėl KVK kreipiasi į LR Odontologų rūmus, kad būtų inicijuotas 2004 m. įsakymo pakeitimas ar papildymas (šis darbas buvo pradėtas 2014m., bet nebaigtas; tuomet pakaktų tik DIPLOMO (pagal programą būtų užskaityta, kad absolventai išmokyti daryti Dantų šaknų nuotraukas (dirbti su Dantų rentgeno aparatais).
 
Antrojoje posėdžio dalyje  svarstyti klausimai dėl 2019 m. Visuotinio Rūmų narių susirinkimo ir Tarptautinio kongreso organizavimo.
Pranešėja – Organizacinio komiteto pirmininkė Violeta Raslanienė. Ji pristatė, jog 2019-ųjų metų Kongresas vyks Druskininkuose gegužės 24-25 dienomis. Paroda ir paskaitos vyks dvejose vietose – viešbučių „Grand Spa Lietuva“ ir „Grand Spa Vilnius“ konferencijų centruose.
Organizacinio komiteto primininkė pristatė atliktus darbus ir teigė, jog iki Kongreso per kiekvieną tarybos posėdį bus pristatyti  nuveikti darbai. Šiuo metu yra išsiskyrusios nuomonės dėl tiesioginių transliacijų, formuojamas organizacinis komitetas.
 
Nutarta patvirtinti 2019-ųjų metų Kongreso pavadinimą „Odontologijos kompasas 2019“ ir 2018 metų spalio 11 dieną Rūmuose organizacinio komiteto susirinkime patvirtinti organizacinį komitetą, išrinkti reprezentacinių medžiagų ir priemonių pavyzdžius. Taryba, atsižvelgdama į 2019 m. Visuotinio Rūmų narių susirinkimo ir Tarptautinio kongreso Organizacinio komiteto (toliau - Komitetas) pirmininkės V. Raslanienės siūlymus,     patvirtino Komiteto sudėtį ir nustatė Komiteto narių veiklos sritis:
Pirmininkas – V. Raslanienė.
Nariai:
V. Rutkūnas ir R. Adomaitienė – mokslinė programa;
V. Brukienė, G. Janužis – Jaunųjų mokslininkų konkursinių darbų pristatymas (stendiniai pranešimai);
R. Kiaunienė – medicinos prietaisų ir priemonių paroda, kontaktai su rėmėjais;
P. Šeikus – renginio techninė priežiūra;
Ž. Sakalauskienė – maitinimas, socialinė programa, vakarinė dalis;
J. Baltūsienė - Rūmų administracijos darbuotojų veiklos, susijusios su 2019 m. Visuotinio Rūmų narių susirinkimu ir Tarptautiniu kongresu, koordinavimas.
              Svarstytas klausimas dėl Lietuvos medicinos normos „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ praplėtimo tam tikromis ortodontinėmis procedūromis.
Svarstytas klausimas dėl duomenų apsaugos pareigūno skyrimo.
Pranešėjas – Tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus pristatė, kad siekiant įgyvendinti BDAR reikalavimus, buvo pasamdytos dvi kompanijos – „In My Case“  ir „Legitima“, kuri tvarkė duomenų apsaugos dalykus. Pasiūlė nuspręsti, ar Rūmams samdyti asmens duomenų pareigūną, ar pasitikėti „Legitima“ siūloma paslauga iš šalies, kas kainuotų 180 EUR per mėnesį, bet atsakytų už visų duomenų apsaugą Rūmuose. Taryba, atsižvelgusi į Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR), įsigaliojusio 2018 m. gegužės 25 d., nuostatas, įsivertinusi BDAR nuostatuose numatytus atvejus, kada įstaigoje būtina paskirti duomenų apsaugos pareigūną, susipažinusi su MB „Legitima“ pateiktu komerciniu pasiūlymu „Dėl duomenų apsaugos pareigūno“ , nutarė paskirti Rūmų duomenų apsaugos pareigūnu išorinį partnerį MB „Legitima“, sudarant su šia teisine įmone reikalingą sutartį.
 
Nutarta sudaryti sutartį su „Legitima“ dėl asmens duomenų apsaugos priežiūros.
Pristatyti du nauji Tarybos nariai dr. Gediminas Skirbutis ir dr. Žana Sakalauskienė.  
Svarstytas klausimas dėl burnos higienisto normos.  Tarybos narė Erminija Guzaitienė teigė, kad pagal Europos profesinių kvalifikacijų direktyvą, kuris yra profesijas apibrėžiantis dokumentas, diagnozuoti ir gydyti yra gydytojo odontologo kompetencija. Pasak jos, pavyzdžiui, Olandijoje trūksta odontologų, todėl šioje šalyje higienistai atlieka daugiau procedūrų, tačiau ir ten dėl to, ką gali ir ko negali burnos higiensitai, ginčijamasi teismuose. Mūsų šalyje odontologų trūkumo nėra, todėl nereikėtų išplėsti kompetencijų burnos higienistams. Dėl šio klausimo nutarta bendruomenėje priimti
konsensusą, ar išplėsti normą ir suteikti daugiau galių burnos higienistams.
 
Svarstytas klausimas dėl Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų (kokybės vadovo) paruošimo. Nutarta parengti rekomendacinio pobūdžio kokybės vadovą su nuorodomis į teisės aktus ir jį pristatyti ateinančiame tarybos posėdyje.
Patvirtinta Reglamentuojamųjų procedūrų bazės pažymėjimo forma, kurią pristatė Tarybos narys Petras Ralys.
 
Svarstytas klausimas dėl Išduotų licencijų/deklaracijų atidavimo tvarkos priedo Nr. 1 „Prašymas atsiųsti licenciją/deklaraciją“ pakeitimo. Nutarta pritarti siūlymui  išimti deklaracijos formą iš interneto puslapio ir ją pakeisti nauja.
Išklausyta 2018 m. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų narių įgaliotinių susirinkimo ir Tarptautinio kongreso „Mokslo pažanga šiuolaikinėje odontologijoje iššūkiai ir sprendimai“ ataskaita ir jai pritarta.
              Pristatyta 2018 m. FDI Generalinės asamblėjos ataskaita.
Svarstytas klausimas dėl bendradarbiavimo su Lietuvos parodų ir kongresų centru „Litexpo“ rengiant „Baltijos jūros regiono šalių odontologų dienas (Baltic Dental Days)“ (2019 m., 2021 m., 2023 m.). Nutartapasirašyti ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį su parodų centru LITEXPO ir Taryba, atsižvelgdama į Tarybos pirmininko A. Šeikaus siūlymą, nutarė už organizuojamo 2019 m. renginio „Baltijos regiono šalių odontologų dienos“ (angl. Baltic Dental Days), kuris vyks 2019 m. rugsėjo 27-28 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, mokslinės programos rengimą atsakingu asmeniu paskirti Tarybos pirmininko pavaduotoją doc. dr. Vilmą Brukienę.
 
Svarstyti einamieji klausimai: dėl 2019 m. Tarptautinės odontologo dienos minėjimo, dėl „Sveikos šypsenos pažado“ projekto ir jo tęstinumo, supažindinta su Prezidiumo nutarimais.
Kiti einamieji klausimai:
  1. Dėl lapkričio 9 dieną vykstančio renginio 4x2: programa suformuota, renginys vyks „Panoramos“ viešbučio konferencijų centre.
  2. Etikos ir prcedūrų komisijos pirmininkas Julius Vyšniauskas pasiūlė vietoj Eduardo Kelbausko komisijos nariu paskirti Vilniaus teritorinio skyriaus narį Rolandą Viliamą, kuris sutinka tapti komisijos nariu.
  3. Viešųjų ryšių komisijos pirmininkė Erminija Guzaitienė pasiūlė priimti Etikos kodekso pataisas bei apsispręsti, ar priimti europinį Kodekso variantą, ar priimti savo? E. Guzaitienė siūlė į kodeksą įrašyti pagrindinius duomenų apsaugos principus bei pakeisti santykio su pacientu skiltį.
  4. Tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus pristatė pasiūlymą sukurti reprezentacinį pašto ženklą ir supažindino su jo projektu. Projektui pritarta.
Tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus supažindino tarybos narius su bendruomenės narių iniciatyva kartu su neįgaliųjų organizacijomis kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo narį Dainių Kepenį dėl to, kad nemokams protezavimas būtų skiriamas esant bedančiam apatiniui žandikauliui 4, 5, 6 dantų srityje mažesnio negu 15 mm storio (šiuo metu galiojanti sąlyga – 12 mm).
  1. LSMU MA Odontologijos fakulteto dekanas prof. dr. Ričardas Kubilius pristatė, jog šiuo metu yra patvirtinta Veido ir žandikaulių chirurgo norma ir pasiūlė paruošti Burnos, veido ir žandikaulių chirurgo normos pataisas. Siūloma nusiųsti raštą SAM dėl normos pakeitimo.
 
Kitas Tarybos posėdis numatomas spalio mėn. 26 d. Vilniuje, o lapkričio 30 d. pasiūlyta surengti išvažiuojamąjį posėdį Šalčininkų rajone.     

Spausdinti