Pusryčiai, pietūs, vakarienė: ar visada taip buvo?

Įvairiose šalyse daugybė žmonių užaugo su mintimi, kad valgyti geriausia tris kartus per dieną, tačiau taip buvo ne visada.

Manoma, kad maždaug XVII a. visos socialinės klasės ėmė valgyti pusryčius. Kava, arbata, kiaušinienė užėmė turtingųjų stalus, o XVIII a. viduryje jų namuose ėmė rastis pusryčių kambariai.

Pusryčiai neegzistavo

Pasirodo, mūsų išaukštinti pusryčiai istoriškai didžiąją laiko dalį išvis neegzistavo. Romėnai jų iš tikrųjų neturėjo ir dažniausiai apsiribodavo vienu pavalgymu maždaug vidurdienį, sako maisto istorikė Caroline Yeldham.

Kitas maisto istorikas Ivan Day komentuoja, kad viduramžiais reikšmingą įtaką valgymo kultūrai darė asketiškas gyvenimo būdas. Nieko nebuvo galima valgyti prieš rytines mišias, o mėsą leista vartoti ne daugiau nei pusę dienų per metus. Nors būtent šiuo laikotarpiu galiausiai subrendo angliškųjų pusryčių meniu, vis dėlto jie greičiausiai nebuvo valgomi iškart ryte.

Banguota evoliucija

Manoma, kad maždaug XVII a. visos socialinės klasės ėmė valgyti pusryčius. Kava, arbata, kiaušinienė užėmė turtingųjų stalus, o XVIII a. viduryje jų namuose ėmė rastis pusryčių kambariai.

Industrinė revoliucija, ištikusi XIX a. viduryje, suformavo reguliaresnes darbo valandas. Darbininkams reikėjo ankstyvo maisto, kad visą dieną dirbdami fabrike išsilaikytų ant kojų. Maistą prieš darbą ėmė pripažinti visos klasės.

XX a. slenkstį pasitiko naujas pusryčių perversmas, kai amerikietis John Harvey Kellogg atsitiktinai atrado kukurūzų dribsnių receptą, įkvėpusį multi-milijardinę industriją.

XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje Britanijos vyriausybė stengėsi propaguoti pusryčius kaip svarbiausią dienos maistą, tačiau šias tendencijas sutrikdė II Pasaulinis karas. Vėliau, kai šalis iš pokario suirutės perėjo į ekonomiškai atsipalaidavusį šeštąjį dešimtmetį, pusryčių meniu okupavo tai, kas ne vienam mūsų su jais labiausiai asocijuojasi ir šiandien: skrudintos duonos riekė, tirpi kava ir saldūs dribsniai.

Taip gimė sumuštinis

Pasak I.Day, viduramžiais valgymo metą diktavo dienos šviesa. Nesant elektros, žmonės keldavosi anksčiau, stengdamiesi maksimaliai panaudoti laiką, kai šviečia saulė. Darbininkai dažnai plūkdavosi laukuose nuo aušros, tad vidurdienį jie būdavo išalkę. „Visos dienos struktūra buvo kitokia nei šiandien, - sako maisto istorijos ekspertas. - Žmonės daug anksčiau keldavosi, daug anksčiau ir guldavosi.“ Vidurdienį darbininkai dažnai jau būdavo išdirbę šešias valandas.

Tačiau būtent prancūziškasis souper paprotys iš XVII amžiaus suformavo tai, ką britai valgo priešpiečiams šiandien. Tarp britų aristokratijos pasidarė madinga mėgdžioti prancūzus ir vakare užkąsti lengvesnio maisto. Pasak I.Day, souper buvo kiek privatesnis pavalgymas, kai turtingesnieji visuomenės atstovai vakarais lošdavo kortomis.

Šiuolaikinį priešpiečių meniu lėmė žymusis Earlo iš Sandwicho vėlyvo vakaro užkandis, kai jis liepė atnešti šaltos mėsos, apglėbtos duona. Taip jis galėjo susidoroti su užkandžiu viena ranka ir nebijojo išsitepti. Nežinia, ar jis išalko visą naktį lošdamas, ar dirbdamas prie stalo, – įrodinėjamos abi versijos. Tačiau, kad ir ką jis būtų daręs, šitaip gimė sumuštinis (angl. - sandwich).

Pramonės revoliucija lėmė pietų turinį

Maisto istorikė Monica Askay nurodo, kad tuo metu priešpiečiai, arba, nelygu kuria kultūra remsimės, pietūs (angl. - lunch) vis dar buvo žinomi kaip „atsitiktinis užkandis iki tikro pavalgymo“. Vėlgi – būtent pramonės revoliucija lėmė priešpiečių (pietų) turinį. Vidurinės ir žemesnių klasių valgymo įpročius formavo darbo valandos. Daug žmonių ilgas valandas turėjo plušėti fabrikuose ir vidurdienio maistas jiems buvo svarbus, kad ir toliau galėtų dirbti.

Tuo metu žmonės pradėjo vartoti masiškai gaminamą ir tiekiamą maistą, nes miestuose nebuvo vietos daržams ar tvartams, kad būtų galima apsirūpinti ruošiamais valgiais. Daugelis žmonių net neturėjo virtuvės. Pasak I.Day: „Britanija buvo pirmoji šalis pasaulyje, kur žmonės ėmė valgyti pramoninį maistą“.

Tarp kitko:

Pusryčiauti vertėtų ne dėl tradicijos. Mitybos specialistai sutaria, kad pirmasis ryto valgis yra protingas pasirinkimas, o sveiku maistu laikomi daržovės, vaisiai ar košės.

Pusryčiai aprūpina darbingos dienos pradžiai būtina energija, apsaugo nuo vėlesnių alkio protrūkių ir net gali iki 59 proc. sumažinti kasdien patiriamą stresą.

Harwardo žmonių stebėjimo sveikatos tyrimai rodo, kad žmonės, kurie kas rytą pusryčiauja yra lieknesni, nei tie, kurie pusryčius praleidžia. Pastarieji 4 kartus dažniau serga nutukimo ligomis.

Pusryčiauti patariama praėjus maždaug 12 valandų nuo vakarienės ir rytmečiu suvalgyti net 20 proc. dienos raciono.

Šaltinis: savaitraštis "Lietuvos sveikata", parengė Linas Kranauskas >>>

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, jūs sutinkate su privatumo politika.