Mitybos įpročiai kūdikystės ir paauglystės periodu

Dantys (dentes) yra sudedamoji kramtomojo aparato (apparatus masticatorius) dalis. Sveikos mitybos įpročiai yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant išlaikyti sveikus dantukus ir apsaugoti vaikus nuo ankstyvo dantų netekimo.

Kūdikystėje nereikia pratinti vaikučių gerti saldžių arbatų, saldinto pieno. Kūdikių maitinimas naktį tiek krūtimi, tiek dirbtinai yra svarbus reiškinys dantų ėduoniui atsirasti. Naktį lėtėja seilėtekis, dantys blogiau nuplaunami, todėl kūdikiui reikėtų duoti atsigerti vandens. Kai kurie tėvai net čiulptukus tepa medumi arba cukrumi. Pirmieji vaikų dantys greitai pažeidžiami, vystosi vadinamasis juodasis kūdikių „buteliuko kariesas“, nuo kurio dantukai nulūžta iki pat šaknų. Dažniausiai „buteliuko kariesas“ pažeidžia 2–4 metų vaikų dantis. Išdygus pirmiesiems pieniniams dantims, reikėtų juos valyti servetėle arba drėgna marle 2 kartus per dieną.

Kūdikystės periodu vienintelė profilaktikos priemonė – tinkama mityba, mitybos rėžimas, dantukų valymas drėgna servetėle ar marle po pusryčių ir prieš miegą. Dantų ėduonies atsiradimui didžiausią įtaką turi karbohidratų (sacharidų) vartojimas. Rūgštimis virstantys karbohidratai aktyvina demineralizacijos (mineralinių medžiagų netekimo) reakcijas, dėl kurių burnos ertmės pH krenta iki pH 5.5 (normalus seilių pH 7,4). Mityba veikia burnos ertmės vystimąsi, taip pat burnos ligų progresavimą ir yra pagrindinis faktorius skausmui burnos ertmėje atsirasti.

Išdygus keturiems viršutiniams kandžiams, reikėtų pradėti naudoti dantų šepetėlį, kuris turi būti minkštų šerelių ir skirtas specialiai kūdikiams.

Paauglystės periodu naudinga ėduonies profilaktika – becukrė kramtomoji guma. Ji 10 minučių kramtoma po valgio. Kramtant skatinamas seilėtekis, gerėja burnos savivala. Jei gumoje yra ksilitolio, ji veikia antibakteriškai. Nesant galimybės išsivalyti dantų, galima po valgio pakramtyti fermentinio sūrio gabalėlį. Jis prisotins seiles kalcio ir fosforo, sumažins žalingą rūgščių poveikį, atsirandantį dėl dažno saldumynų vartojimo. Vis dažniau užkandžiavimas iš dienos raciono išstumia pilnaverčius pietus.

Pagrindinių racionalaus maitinimosi principai:

1. Valgyti penkis kartus per dieną (ypač vaikams) – trys pagrindiniai valgymai ir du užkandžiavimai.

2. Maistas turi būti įvairus.

3. Valgyti maistą, turintį daug skaidulų ir ląstelienos.

4. Vartoti mažiau saldumynų, juos skanauti tik pavalgius. Patariama saldumynus valgyti vieną dieną per savaitę.

5. Suvalgius saldumynų, gerai išsivalyti dantis.

Kariesogeniniu (kariesą skatinančiu) poveikiu pasižymi maistas, turintis daug angliavandenių, ne tiek jo kiekis, kiek vartojimo dažnumas. Dažnai užkandžiaujant saldumynais, nevalant dantų, ant dantų paviršiaus susidaro storas apnašų sluoksnis. Šiame sluoksnyje dauginasi mikroorganizmai, kurių veikla lemia pH sumažėjimą, vėliau emalio demineralizaciją. Taip pat svarbu ir maisto konsistencija, nes, vartojant minkštą maistą, dantys ir žandikauliai nepakankamai dirba, silpnai skatinamas seilių išsiskyrimas, blogai vyksta savaiminis apsivalymas.

Maisto rūgštingumą lemia druska, cukrus ir daug fosfatų. Taigi pavojingiausi yra šie produktai: cukrus, balinti miltai, traškučiai, tortai ir karbonizuoti gėrimai. Šiuos produktus labai mėgsta bakterijos, ir todėl jie kenkia emaliui. Valgykite maistą teisinga tvarka. Pirmiausia valgykite tai, kas emaliui kenkia labiausiai, o pabaigoje suvalgykite ką nors, kas jį tausoja. Tai vadinama kariostatiniu (ėduonį stabdančiu) maistu. Tokie produktai, kuriuose gausu kalcio ir fluorido, stiprinančių emalį. Kariostatiniai produktai yra pienas, vaisiai, daržovės, mėsa, ikrai ir net kakava.

Fluoras įeina į dantų ir kaulinio audinio sudėtį. Pagrindinis fluoro šaltinis yra vanduo. Maisto produktuose jo nedaug; šiek tiek daugiau yra menkėje, kepenyse, riešutuose, ryžiuose, sojose, špinatuose, svogūnuose, arbatoje, kavoje ir kt.

Daug kalcio yra augaliniuose produktuose: sojų pupelėse, kruopose, daržovėse (kopūstuose, ropių lapuose, garstyčių lapuose, petražolėse, brokoliuose), tam tikrose lapinėse daržovėse (rūgštynėse, špinatuose), o gyvulinės kilmės produktuose: piene ir pieno produktuose (ypač varškėje), sūriuose, žuvyje, ryklių kremzlėse, austrėse, kalmaruose, mėsoje, kiaušinių tryniuose.

Kalcio druskos sudaro pagrindinę kaulų ir dantų masę. Kalcis būtinas nervų sistemos veiklai, kraujo krešėjimo procesams. Dėl kalcio apykaitos griaučių raumenys ir širdies raumuo susitraukia ir atsipalaiduoja. Jeigu kalcio maiste trūksta, organizmas ima vartoti jį iš savo atsargų. Tada per ilgesnį laiką gali suminkštėti kaulai, atsirasti kitų nepageidaujamų požymių. Žmogaus organizmas šiek tiek adaptuojasi, t. y. prisitaiko prie gaunamo su maistu kalcio kiekio. Kai su maistu kalcio gaunama mažiau, pagerėja jo rezorbcija į vidinę terpę iš žarnyno ir mažiau pašalinama su šlapimu.

Gera burnos ertmės sveikata reiškia daugiau nei tik sveikus dantis. Vaikų dantų ėduonis yra globalinė problema. Daugiau kaip 90 proc. vaikų skundžiasi nesveikų dantų skausmu. Perduoti sveikos mitybos įgūdžiai vaikams – kelias į mūsų mažųjų pacientų didelių problemų švelnų sprendimo būdą.

Utenos Kolegijos odontologinės priežiūros katedros lektorė, gydytoja odontologė Modesta Draugelytė

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, jūs sutinkate su privatumo politika.