Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, jūs sutinkate su privatumo politika.

                     
 J. Jasinskio g. 16-201, Vilnius 03163
(8 5) 212 2510

Naudingi patarimai

Savigyda antibiotikais: Svarbiausia informacija visuomenei

Antibiotikams atsparios bakterijos visiems mums kelia grėsmę, nes jos gali sukelti sunkiai gydomas infekcijas.

Pakartotinai ir netinkamai vartodami antibiotikus, mes prisidedame prie antibiotikams atsparių bakterijų gausėjimo, o tai – viena aktualiausių sveikatos problemų pasaulyje [1-6].Taigi, jeigu jums, jūsų vaikams ar kitiems šeimos nariams prireiktų antibiotikų, jie gali būti nebe veiksmingi [7].

 
Savigyda antibiotikais – tai neatsakingas antibiotikų vartojimas [8].
Savigyda – tai antibiotikų vartojimas (arba ketinimas vartoti juos) prieš tai nepasitarus su gydytoju:
• kai vartojami po ankstesnio gydymo likę antibiotikai arba
• antibiotikų įsigyjama vaistinėje be recepto.
ECDC vartojamas terminas „antibiotikai“ reiškia „antibakteriniai vaistai“.
 
1. Antibiotikus gali skirti tik jus apžiūrėjęs gydytojas
Daugelis peršalimo ligų gali sukelti tuos pačius simptomus, tačiau jų gydymas gali skirtis. Jeigu prieš tai sergant jums buvo skirti antibiotikai ir jūs visiškai pasveikote, pasireiškus panašiems simptomams, jūs vėl norėtumėte vartoti anksčiau skirtą antibiotiką. Vis dėlto tik jus apžiūrėjęs gydytojas gali nustatyti, ar šį kartą esamiems simptomais mažinti reikia skirti antibiotikų.
• Niekada nemėginkite įsigyti antibiotikų be recepto.
• Niekada nekaupkite antibiotikų vėlesniam gydymui.
• Jokiais atvejais nevartokite po ankstesnio gydymo likusių antibiotikų;
• Niekada nesidalykite antibiotikų likučiais su kitais žmonėmis.
Nekaupkite antibiotikų likučių [8]. Jeigu gavote daugiau antibiotikų dozių (pvz., tablečių, kapsulių), nei jums buvo skirta, pasiteiraukite vaistininko, ką daryti su likusiais vaistais.
 
 
2. Antibiotikai nemalšina skausmo ir negali išgydyti visų ligų
Antibiotikai neveikia kaip nuskausminamieji ir negali palengvinti galvos ar kitų kūno dalių skausmo bei sumažinti karščiavimo.
• Antibiotikai veiksmingi kovojant tik su bakterinės kilmės infekcijomis ir negali padėti išgydyti infekcijų, kurias sukelia virusai, pvz., slogos ar gripo (9–12, 14).
• Iki 80 % peršalimo ligų, , yra virusinės kilmės, taigi vartodami antibiotikus, geriau nepasijusite [11, 12].
 

3. Be reikalo, pvz., peršalus ar susirgus gripu, vartojami antibiotikai nepadės greičiau pasveikti ir gali sukelti šalutinius reiškinius

Nuo peršalimo ar gripo vartojami antibiotikai neduos jums jokios naudos: antibiotikai tiesiog neveikia virusinių infekcijų [9-12]. Be to, antibiotikai gali sukelti nemalonius šalutinius reiškinius, kaip viduriavimą, pykinimą arba bėrimą [9, 10, 13-15].

Vartoti antibiotikus sergant tokiomis lengvomis bakterinėmis infekcijomis, kaip rinosinusitas, gerklės uždegimas, bronchitas ar ausų uždegimas dažnai nebūtina [15–19], nes dauguma atvejų žmogaus imuninė sistema gali pati įveikti tokias lengvas infekcijas.

Daugumą simptomų galima palengvinti nereceptiniais vaistais. Vartojami antibiotikai nepalengvins jums pasireiškiančių simptomų ir nepadės jums greičiau pasijusti geriau [10, 12, 15, 17].

Simptomams neišnykus arba iškilus abejonių, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Jeigu jūs tikrai sergate sunkios infekcijos sukelta liga, pvz., bakteriniu plaučių uždegimu, gydytojas skirs jums antibiotikų. Jums vertėtų kreiptis pagalbos, jei:

• esate vyresni kaip 65 metai;

• sergate astma arba diabetu;

• sergate kitomis plaučių ligomis (pvz., lėtiniu bronchitu, emfizema, lėtine obstrukcine plaučių ilga);

• sutrikusi širdies veikla (pvz., praeityje patyrėte širdies smūgį, jums diagnozuota krūtinės angina, lėtinis širdies nepakankamumas);

• turite sveikatos sutrikimų, dėl kurių nusilpusi imuninė sistema; arba

• vartojate vaistus, kurie slopina imuninę sistemą (pvz., steroidus, chemoterapinius vaistus nuo vėžio, kai kuriuos vaistus, kuriais slopinamos skydliaukės funkcijos).

Supaprastintas sąrašas, parengtas vykdant Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato finansuojamą projektą „Genomika Europos kovai su atsparumu antibiotikams gydant visuomenėje įgytas apatinių kvėpavimo takų infekcijas (angl. Genomics to combat Resistance against Antibiotics in Community-acquired LRTI in Europe).  

4. Skirkite sau laiko pasveikti

Susirgus ypač kai tam tikri simptomai pasireiškia pirmą kartą, gali būti nelengva. Tinkamu laiku apsilankyti pas gydytoją gali būti sunku, be to, tai gali būti brangu ir pareikalauti nemažai laiko. Žinant, kaip kontroliuoti pasireiškiančius simptomus, jums gali būti lengviau kovoti su savo liga. Sužinokite, kaip pasirūpinti savimi nevartojant antibiotikų.

Sergant dauguma peršalimo ligų, ligonio būklė pagerėja po dviejų savaičių.

 

 

Orientacinė paprastų peršalimo ligų simptomų trukmė sergant suaugusiesiems

Ausų uždegimas

iki 4 dienų

Gerklės skausmas

iki 1 savaitės

Sloga

iki 1 ½ savaitės

Gripas

iki 2 savaičių

Varvanti arba užgulta nosis

iki 1 ½ savaitės

Sinusų infekcija

iki 2 ½ savaitės

Kosulys (dažnai prasidedantis po peršalimo)

iki 3 savaičių

 

Simptomams neišnykus arba iškilus abejonių, svarbu pasitarti su savo gydytoju.

Supaprastinta lentelė iš informacinių leidinių „Pasveikite be antibiotikų“ (angl. Get better without antibiotics), Health Service Executive Ireland, ir „Pacientams skirtas informacinis lapelis apie antibiotikus“ (angl. Patients antibiotic information leaflet), Royal College of General Practitioners. Juos rasite čia:

http://www.hse.ie/eng/services/news/Get_better_without_antibiotics_leaflet.pdfir

http://www.rcgp.org.uk/clinical-and-research/target-antibiotics-toolkit/patient-information-leaflets.aspx

 

5. Kreipkitės patarimo į vaistininką – simptomus gali palengvinti kiti vaistai

Vaistininkas gali parekomenduoti jums nereceptinių vaistų peršalimo ar kitiems simptomams palengvinti.

Visais atvejais paprašykite jo patarimo, ypač jeigu vartojate vaistus nuo kitų ligų.

• Nuskausminamieji lengvina skausmą ir mažina karščiavimą.

• Vaistai nuo uždegimo, pvz., gerklės purškalai arba pastilės, lengvina rijimą.

• Geriamieji atsikosėjimą lengvinantys vaistai šalina gleives iš kvėpavimo takų.

• Nosies purškalai ir nosies gleivinės paburkimą mažinantys vaistai padeda lengviau kvėpuoti.

• Antihistamininiai vaistai mažina nosies užgulimą, slopina čiaudulį ir nosies kutenimą.

Gausus skysčių vartojimas ir poilsis padės pasveikti nuo bet kurios peršalimo ligos.

- See more at: http://ecdc.europa.eu/lt/eaad/Pages/antibiotics-self-medication-key-messages-general-public.aspx#sthash.WTXV3nqK.dpuf

PRIŽIŪRĖK SAVO DANTIS

 
(ATMINTINĖ MOKSLEIVIAMS)
Gražūs apdarai, prižiūrėti plaukai, išpuoselėta oda... Kiekvienas žino, kad gerai atrodančiam lengviau susirasti draugų.  Tačiau daugelis jaunuolių visiškai nekreipia dėmesio į savo burnos higieną ir visiškai nesijaudina, kad nusišypsojus matosi juodos skylės dantyse ir jaučiamas blogas kvapas iš burnos. Tai grožio nepriduoda, o jautresnį estetiniam vaizdui žmogų – gali ir visai atstumti. Galima pasakyti – sveiki dantys – tai pranašumas ir būtina sąlyga, jog pirmasis bučinys netaptų paskutiniuoju. Deja, tik nedaugelis rūpinasi, prižiūri savo dantis.
 
 
Yra dar viena bėda – žinių stoka. Todėl norintiems sužinoti – trumpai apie burnos higieną.
 
Norint kovoti su dantų ėduoniu (kariesu) – reikėtų žinoti, kas jis ir kokios jo priežastys. Ėduonį sukelia mūsų burnoje esantys kenksmingi mikroorganizmai. Jie maitinasi gaunamais angliavandeniais. Šių medžiagų yra saldumynuose, bananuose, duonoje, makaronuose, bulvių traškučiuose, saldžiuose gėrimuose ir t.t. Mikroorganizmai angliavandenius paverčia rūgštimis, kurios tirpdo dantų emalyje esančius kalcį, fosfatus. Pasekmė – dantų ėduonis, skausmas, nesigydant – prarandamas dantis.
 
Taigi būtina laikytis burnos higienos. Pirmiausia – valyti dantis. Jauni žmonės kartais užpyksta, jei jiems pasakai, kad blogai valo dantis. Svarbu ne tik valyti, bet taisyklingai valyti. Jei iš burnos kvepės pasta, o mikroorganizmai tūnos savo slėptuvėse, teigiamo rezultato nesulauksime. Valyti dantis reikia mažiausiai 2 kartus per dieną, maždaug po 3 minutes. Turi būti išvalomi visi dantų paviršiai. Klaidingai valome, trindami horizontaliais judesiais, taip mes pažeidžiame emalį. Patys geriausi judesiai vertikalūs ir rotaciniai (sukamieji), kiekvienam dančiui maždaug po 10 judesių. Ypatingai gerai išvalyti krūminius dantis ir jų kramtomuosiuose paviršiuose esančias vageles, nes čia daugiausia susikaupia mikrobų, o emalio sluoksnis ploniausias.
 
 Pastą geriausiai būtų pasirinkti su fluoru, kuris dantų emalį daro atsparesnį rūgštims, ir su abrazyvinėmis (smulkiagrūdėmis) medžiagomis, kurios geriau padeda nuvalyti susidariusį apnašą. Gražios gelinės spalvotos pastos dažniausiai yra be abrazyvo, todėl jas galima kaitalioti: vakare valytis su abrazyvu, ryte galima valytis su geline pasta, nes apnašas po nakties yra minkštesnis, kartu atgaivina burną ir šalinamas nemalonus kvapas. Patariama ryte valytis dantis prieš pusryčius, kad susikaupusių mikrobų su maistu nerytume. Po pusryčių užtenka išsiskalauti maisto likučius.
 
Šepetėlis pasirenkamas asmeniškai, pagal dantenų ir danties kietųjų audinių būklę. Jei patologijos nėra – patartina naudoti pusiau minkštą dantų šepetėlį. Jis keičiamas, kai šereliai išsikraipo. Kiekvienas turi žinoti, kad dantų šepetėlis – asmeninė (griežtai) higienos priemonė!!! Negalima jo skolintis ar skolini kitam.
 
Vien tik su pasta ir šepetėliu nepasieksime norimo efekto, jei nenaudosime flosų, t.y. siūlų, kuriais išvalome tarpdančiuose susikaupusį įvairiausią maistą ir mikroorganizmus. Tose vietose besiformuojantis ėduonis yra apgaulingas, nes nustatoma tik tada, kai dantį jau pradeda skaudėti. Su šiais siūlais sėkmingai pašalinsime apnašą iš tarpdančių. Siūlus reikia naudoti kasdien, išsivalius dantis. Kol nėra įgūdžių – atsistoti prieš veidrodėlį ir išvalyti kiekvieną tarpdantį. Siūlas švelniai įvedamas ir švelniai ištraukiamas. Jokiu būdu nenaudojama jėga, nes traumuojami tarpdančiai. Šių flosų galima nusipirkti daugelyje vaistinių.
 
Labiau žinomi yra dantų krapštukai. Geriausia – mediniai. Tačiau jie dažniau naudojami po valgio, norint pašalinti maisto likučius.
 
Neseniai Lietuvoje pradėta prekiauti skalavimo skysčiais su fluoru. Tai gera priemonė, išsivalius dantis, praskalauti burną. Šie skysčiai taip pat atgaivina ar panaikina nemalonų burnos kvapą.
 
Klystate manydami, kad nevalantiems burnos gali išsivystyti tik ėduonis. Deja, dėl didelio apnašo sluoksnio ar, kietojo apnašo (akmenų) išsivysto dantenų uždegimas (gingvitas) ir atėję pacientai skundžiasi dantenų kraujavimu, blogu kvapu iš burnos. Vėliau galimas dar sunkesnis susirgimas – periodontitas. Kartais tenka išrauti ir dantį.
Jei taisyklingai valome dantis, pašaliname minkštąjį apnašą. Kietojo – namų sąlygomis nepašalinsime. Reikia kreiptis į specialistą – burnos higienistą, kuris profesionaliai atliks burnos higieną. Pas šį specialistą reikėtų lankytis mažiausiai 2 kartus per metus.
 
Jei jūs laikotės tinkamos burnos higienos, profilaktiškai turite nors kartą per pusmetį apsilankyti pas gydytoją odontologą. Jis gali nustatyti dantų ėduonį pradinėje stadijoje ir bandyti jį išgydyti ne gręždamas, o taikydamas profesionalias profilaktines priemones (fluoro laką, fluoro žele, skalavimus didesnės koncentracijos fluoro tirpalais).
Gydytojas taip pat nustatys ar reikia pakeisti senas plombas, kad po jomis nesivystytų antrinis ėduonis.
 
Atvykę pacientai mūsų klausia, ar tikrai jau taip gerai kramtyti gumą. Pirmiausia guma turi būti becukrė. Taip, guma skatina seilių išsiskyrimą. Kuo daugiau seilių, tuo dantys geriau apiplaunami, o seilėse esantys mechanizmai neutralizuoja rūgštis. Kramtant yra masažuojamos dantenos, gerėja kraujo apytaka ir mityba. Guma padeda pašalinti maisto likučius. Tačiau nereikia galvoti, kad visą dieną kramtysiu gumą ir ėduonies nebus. Jokiu būdu: guma – tik pagalbinė priemonė. Svarbiausia – asmeninė burnos ertmės higiena!
 
V. Vaitkevičienė
Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinika
Kauno medicinos universitetas