Prieš diskusiją apie odontologinių paslaugų finansavimą – kritika politikams dėl neveiksnumo: dėmesys ne įsisenėjusioms problemoms, o status quo išlaikymui

COVID-19 pandemija, nelegali migracija, karas Ukrainoje, energetinė bei ekonominė krizė ir kiti globalūs neramumai lėmė Lietuvos politikų dėmesio stoką aktualioms ir įsisenėjusioms problemoms odontologijoje, sako LR Odontologų rūmų Tarybos narys Bronius Einars. Būtent apie šias problemas – burnos sveikatos priežiūros paslaugas ir jų finansavimą – bus kalbama spalio pabaigoje vyksiančioje tarptautinėje Europos odontologų ir Lietuvos politikų diskusijoje.

„Pastaraisiais metais buvo labiau koncentruojamasi ne į odontologijos paslaugų prieinamumo didinimo, efektyvaus finansavimo modelio kūrimo klausimus, o į status quo išlaikymą. Nežiūrint į tai, kad padidėjo finansavimas sektoriui, odontologijos paslaugų prieinamumas mažėja, burnos sveikata negerėja, valstybės finansuojamų odontologijos paslaugų teikėjų skaičius nepakankamas, būtini neatidėliotini politiniai sprendimai, susiję su odontologijos paslaugų teikimu“, – problemas vardija B. Einars.

Pasak jo, vertinant pagal gyd. odontologų, burnos priežiūros specialistų ir odontologijos paslaugas teikiančių įstaigų skaičių, esame viena iš geriausią odontologijos paslaugų prieinamumo rodiklį turinti šalis visoje Europos Sąjungoje. Tačiau tai realios situacijos neatspindi.

„Sveikatos politikai teigia, kad valstybės finansuojamos medicinos paslaugos yra laisvai prieinamos visiems Lietuvos gyventojams. Tačiau vertinant nuo 2013 m. Valstybės ligonių kasos teikiamus duomenis akivaizdu, kad valstybės finansuojamas pirminių ambulatorinių odontologijos paslaugų prieinamumas stabiliai žemas ir toliau mažėja. Šias paslaugas vidutiniškai gauna mažiau nei 25 proc. populiacijos (vaikai 57 proc, suaug. 17 proc.), o pastaruoju metu šis skaičius pasiekė rekordines žemumas – 19,5 proc. (vaikai 46 proc, suaug. 14 proc.), valstybės finansuojamas odontologijos paslaugas teikia tik 16 proc. sektoriaus įstaigų.

Europos odontologų taryba pastebi, kad pastaraisiais metais labai išaugo odontologijos paslaugų prieinamumo netolygumas, finansinė našta perkelta namų ūkiams. Daugybe įvairių tyrimų nustatyta, kad Lietuvos gyventojų burnos sveikata yra ryškiai nepakankama ir todėl būtina imtis neatidėliotinų priemonių, kad ši situacija pasikeistų. Tai padaryti realu, tačiau reikia atsakingesnio valstybės institucijų požiūrio į burnos sveikatos profilaktiką, sudarant sąlygas pacientui pačiam rinktis sveikatos priežiūros specialistą ir įstaigą“, – sako specialistas.

Tuo metu Odontologų rūmų Tarybos pirmininkė prof. dr. Vilma Brukienė atkreipia dėmesį, kad didelę dalį problemų sukelia netinkamas odontologinių paslaugų finansavimo modelis, orientuotas ne į profilaktiką, o į jau esamų problemų tvarkymą.

„Valstybė šiandien moka lietuviams už dantų nepriežiūrą. Milijonai skiriami dantų protezavimui, o burnos ligų profilaktikai – tik centai. O perskirstę tinkamai šiuos pinigus galėtume užtikrinti aukštos kokybės dantų priežiūrą vaikams, negalią turintiems žmonėms, kitoms socialiai remtinoms grupėms. Žmogus, pasirinkęs gydytis savo dantis privačioje praktikoje, turi turėti galimybę ir teisę pasinaudoti savo pinigais, sumokėtais į valstybės biudžetą.

Odontologų rūmams rūpi šios problemos, todėl pirmą kartą Lietuvoje įvyks tokio masto tarptautinė diskusija, kurioje bus pristatyti įvairių šalių odontologinės priežiūros finansavimo modeliai, diskutuosime apie jų privalumus ir trūkumus“, – sako prof. dr. V. Brukienė.

B. Einars priduria, kad Pasaulio sveikatos organizacija akcentuoja didžiulę burnos sveikatos įtaką gyvenimo kokybei ir glaudų ryšį su lėtinių ligų atsiradimu.

„Tinkama ir efektyvi burnos sveikatos profilaktika ne tik sudarytų sąlygas geresnei pacientų burnos sveikatai bei gyvenimo kokybei, mažintų lėtinių ligų riziką, bet ir leistų valstybei sutaupyti mažėjant brangių odontologijos paslaugų finansavimo poreikiui bei sumažinti finansinę naštą namų ūkiams.

Yra parengta gausybė sisteminių rekomendacijų dėl burnos sveikatos priežiūros, tačiau visiškai aišku, kad investicijos į burnos ligų profilaktiką, tinkamą ir kokybišką burnos priežiūros įgūdžių formavimą kuo ankstesniame amžiuje yra vieni svarbiausių prioritetų. Kadangi trūksta susistemintos informacijos apie esamą situaciją kaimyninėse ir Europos Sąjungos šalyse, Odontologų rūmai organizuoja apskritojo stalo diskusiją su Europos odontologų tarybos, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų bei Estijos, Latvijos, Danijos, Lenkijos ir Vokietijos Odontologų rūmų atstovais“, – sako B. Einars.

Tarptautinė apskritojo stalo diskusija „Burnos sveikatos priežiūros paslaugos ir jų finansavimas“ vyks spalio 28 dieną. Jos transliacija bus prieinama visose Odontologų rūmų socialinių tinklų paskyrose ir interneto svetainėje.