Lietuvai – vertingos Europos odontologų pamokos

„Didžiausias odontologijos paradoksas – gydymas kainuoja labai brangiai, o ligų išvengti galima labai pigiai. Kodėl pacientai mieliau moka, nei valosi dantis? O jei tiksliau – jie nenori nei mokėti, nei valytis“, – tokiais žodžiais penktadienį Vilniuje vykusią Baltijos šalių apskritojo stalo diskusiją „Tvari investicija į burnos sveikatą: gydymas ar prevencija?“ pradėjo Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos pirmininkė prof. dr. Vilma Brukienė. Ar riboti pinigai turėtų atitekti gydymui, ar prevencijai, ir ko iš kaimynų galėtų pasimokyti Lietuva, aptarė Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos ir Vokietijos odontologų asociacijų, Europos odontologų tarybos (Council of European Dentists, CED) atstovai, burnos sveikatos politikos ekspertai, sveikatos priežiūros sistemos formuotojai bei sprendimų priėmėjai.

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė, Lsveikata.lt

Moka už pasekmes

„Šiandien iš esmės mokame už tai, kad žmonės nesirūpina savo dantimis: protezavimui išleidžiame milijonus eurų, o prevencijai – labai mažai. Manau, esame viena paskutinių, o gal ir paskutinė šalis Europoje, kuri skelbia, kad dantis visiems gydo nemokamai. Bet nemokamas sūris būna tik pelėkautuose – ir tik antrajai pelei. Kai ribotais pinigais bandome aprėpti visus, galiausiai pakenkiame visiems“, – žodžių į vatą nevyniojo Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos pirmininkė prof. dr. Vilma Brukienė. Jos įsitikinimu, Lietuva šiek tiek pasiklydo ir ją metas grąžinti į teisingą kelią.

„Jau penkerius metus su ministerija ginčijamės dėl vieno sakinio: nemokamų odontologijos paslaugų nėra. Yra paslaugos, kurias apmoka ar kompensuoja valstybė. Prieš rinkimus politikams patrauklu sakyti, kad gydymas nemokamas, bet iš tiesų tai – mūsų pačių pinigai“, – profesorei antrino diskusiją moderavęs Odontologų rūmų tarptautinio bendradarbiavimo specialistas Bronius Einars.

Renginyje dalyvavusi Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė Odontologų rūmus pavadino stipriu socialiniu partneriu, o senstančią visuomenę – vienu didžiausių iššūkių. „Dabar turime galimybę pasukti nuo gydymo prie prevencijos ir pirmuosius žingsnius jau žengėme: pirminei odontologinei pagalbai skiriame daugiau lėšų ir žmonių, daugiau darbo su vaikais patikime burnos higienistams. Tačiau žmonės vis dar apie 30 procentų išlaidų sveikatai sumoka iš savo kišenės. Šią naštą norime mažinti ir teisingiau paskirstyti tarp paciento ir valstybės“, – sakė ji.

Žada gydyti visus

Europos odontologų tarybos prezidentas dr. Freddie Sloth-Lisbjergas Lietuvos kolegoms įteikė simbolinę dovaną – saulėgrąžą. „Pasaulyje dabar tiek daug tamsos. Prancūziškai saulėgrąža vadinama tournesol – besisukanti į šviesą. Atsigręžkime į šviesą ir mes“, – pozityvumo nestokojo svečias iš Danijos.

Danų odontologija, anot jo, suka kita kryptimi nei Lietuvos. Šiuo metu suaugę danai už dantų gydymą iš savo kišenės sumoka apie 85 proc. kainos, tačiau birželį susiformavusi nauja vyriausybė pažadėjo, kad iki 2035-ųjų dantis visiems gyventojams gydys valstybės lėšomis. Pirmieji pokyčiai įsigalios jau sausį: be vaikų ir jaunuolių iki 22 metų, valstybės lėšomis gydysis ir beveik pusė milijono lėtinėmis ligomis sergančių bei socialiai pažeidžiamų žmonių.

Danijoje profilaktinius vizitus valstybė kompensuoja pagal riziką. „Žaliesiems“, kurių dantys sveiki, o rizikos veiksniai suvaldyti, kompensuojama viena patikra per metus. „Geltoniesiems“, kurių dantys jau pažeisti, tačiau riziką dar įmanoma sumažinti pakeitus higienos įpročius ar mitybą, apmokami du keturi vizitai. „Raudonųjų“ grupei priskiriami pacientai, kurių rizikos suvaldyti nepavyksta, pavyzdžiui, sergantieji nekontroliuojamu diabetu. Už papildomus vizitus pacientas moka pats.

Plombų ar protezų kainas danų odontologai nustato patys, tačiau privalo jas skelbti laukiamajame, internete ir valstybiniame portale. „Kainos nešokteli į padangę, nes pacientas jas gali lengvai palyginti su kitų miesto klinikų kainomis. Be to, Vokietija, kur gydymas maždaug penktadaliu pigesnis, visai šalia. Rinka veikia. O laisva kainodara leidžia mums investuoti į mokymąsi ir įrangą, todėl šiandien visos Danijos klinikos modernios ir skaitmenizuotos“, – aiškino dr. F.Sloth-Lisbjergas.

Kviečiame skaityti visą Lsveikata.lt straipsnį: https://lsveikata.lt/aktualijos/lietuvai-vertingos-europos-odontologu-pamokos-19295