Odontologų rūmų rengtoje diskusijoje – geresnės pagalbos negalią turintiems asmenims galimybės

Nors Lietuvoje būta pavienių iniciatyvų teikti odontologines paslaugas negalią turintiems asmenims namuose, visgi iki šiol tai ir liko tik iniciatyvomis, o ne sistemine ir iš tiesų veikiančia pagalba visiems žmonėms, kurie negali patys nuvykti į gydymo įstaigą. Todėl Odontologų rūmai sukvietė Lietuvos politikus, Sveikatos apsaugos ministerijos, gydymo įstaigų, švietimo įstaigų bei pacientų organizacijų atstovus į diskusiją, kurioje aptartas odontologinės pagalbos prieinamumo gerinimas pacientams su negalia ir dalykai, kuriuos galima pakeisti jau dabar.

Pagalbos reikia čia ir dabar

Palangos globos namų, kuriuose gyvena daugiausia sunkią negalią turintys asmenys, vadovė Vaida Bendikė pasakoja, kad tokiems pacientams gauti kokybišką ir savalaikę odontologinę pagalbą dažniausiai yra didelis iššūkis dėl kelių priežasčių.

„Pirmiausia – fizinis prieinamumas. Dauguma asmenų, kurie gyvena globos namuose, turi judėjimo sunkumų, jiems reikia specialaus transporto kur nors keliaujant, daugiau vietos patenkant į patalpas. Kita problema – jiems dažnai yra sunku išbūti ilgą laiką sėdimoje ar net pusiau gulimoje padėtyje. Tai yra tikrai sudėtinga. Odontologinės paslaugos tokiems asmenims yra būtinos, dažniausiai paslaugos reikia čia ir dabar, jie laukti negali“, – sako V. Bendikė.

Ji akcentuoja, kad tam, jog gydymas būtų sėkmingas, reikia ir specifinių žinių apie paciento turimą negalią.

„Reikia žinoti, kaip prie jų prieiti. Pavyzdžiui žmonės, sergantys demencija, nesutinka praustis, valgyti, o ką jau kalbėti apie burnos priežiūrą ar gydymą. Tam reikia specifinių žinių ir įgūdžių, taip pat dažnai ne vieno specialisto ir daugiau laiko. Taip pat yra ir psichologiniai barjerai. Dažnai tai būna dėl ankstesnių skausmingų patirčių, kelionė į kitą aplinką ir nepažįstami žmonės tokiems pacientams sukelia papildomą stresą“, – teigia Palangos globos namų vadovė, papildydama, kad didelį pokytį padarytų mobiliosios odontologinės paslaugos, kai negalią turintys asmenys galėtų būti gydomi globos namuose, o šalia esantys slaugytojai galėtų padėti suvaldyti galimas krizines situacijas.

Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) vadovė Neringa Čekienė antrina, kad pagalba namuose yra reikalinga jau seniai.

„Turime paliatyvių pacientų, sunkių pacientų, prikaustytų prie lovos. Jie dėl šiuo metu galiojančios įstatyminės bazės negauna jokių odontologinių paslaugų namuose. Žinome, kad higienos būklė yra prasta, bet tiesiog nėra kur kreiptis pagalbos. Tad turime tikrai pribrendusių problemų. Reikia tvarios sistemos, kad žmonės žinotų kur kreiptis, kai reikia skubios odontologinės pagalbos gulintiems pacientams“, – sako POLA vadovė.

Slaugytojų žinios ir burnos higienistų pagalba

Klaipėdos valstybinės kolegijos Burnos priežiūros katedros vedėja Monika Balčytienė diskusijos metu atskleidė, kad kolegija kartu su Klaipėdos medicininės slaugos ligonine bendradarbiauja, kad odontologinė pagalba hospitalizuotiems pacientams būtų ne tik teorinė, bet reali.

„Problema yra išties opi. Burnos higiena hospitalizuotiems pacientams yra labai sudėtinga. Tokie pacientai turi fizinių apribojimų, burnos sausumo, infekcijų rizikos, mitybos sunkumų, taip pat psichologinių ir socialinių veiksnių. Į šį procesą lyg ir įsitraukia slaugytojai, bet dėl didelio darbo krūvio jiems yra labai sudėtinga, dėl didelio krūvio jie negali kokybiškai prižiūrėti dar ir burnos ertmę. Tolesnė mūsų tyrimo dalis bus slaugytojų mokymai, aiškaus burnos priežiūros protokolo sudarymas“, – sako M. Balčytienė.

Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vadovė Aušra Nikolajevienė atskleidžia ir daugiau iššūkių: „Susiduriame su probleminiu pacientų artimųjų požiūriu į burnos higieną. Jie sako: „Visą gyvenimą nevalėme dantų, tai ką jūs čia sugalvojote dabar mus mokyti?“ Suprantame, kad žinių reikia ir gydytojams, ir slaugytojams, ir slaugytojų padėjėjams. Visi kartu turime siekti bendro tikslo.“

M. Balčytienė prideda, kad didele pagalba ypač medicininės slaugos įstaigose galėtų tapti burnos higienistai.

„Darbo rinkoje jų yra perteklius, tai tai tikrai padėtų užpildyti nišą bei siekti geresnių burnos būklės rezultatų.“

Panašios problemos – ir Europoje

Visgi mobiliosios odontologijos poreikis ir aiškus teisinis reglamentavimas yra aktualus ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių. Odontologų rūmų teisininkė Vytautė Tarasevičienė pabrėžia, kad vos kelios ES šalys galėtų būti pateikiamos kaip gerieji pavyzdžiai teikiant odontologinę pagalbą negalią turintiems asmenims.

„Turbūt labiausiai šioje srityje yra pažengusi Vokietija. Bet net ir vokiečiai susiduria su tokiomis pačiomis problemomis, kaip ir mes Lietuvoje. Pastebėta, kad dviem iš trijų riboto judėjimo pacientais rūpinasi ne specialistai, o pacientų artimieji. Tai reiškia, kad jiems yra būtini mokymai, nes jie neturi pakankamų žinių suteikti tinkamą pagalbą. Ir nors vokiečiai tokius mokymus pradėjo dar 2018 metais, jų poreikis vis dar yra milžiniškas.

Labai aiški problema yra tai, kad mobili odontologija nėra patraukli nei finansiškai, nei laiko ar žmogiškųjų išteklių prasme. Bet ji yra labai reikalinga. 2023 metais Odontologų rūmų organizuota tarptautinė apskritojo stalo diskusija buvo naudinga tiek Lietuvos gydytojams, tiek politikams. Atrodė, kad ji įnešė naujų vėjų. Visgi mobiliajai odontologijai vis dar trūksta tiek visuomenės, tiek valstybės pripažinimo, kad tokios paslaugos pacientui būtų prieinamos ir keltų pasitenkinimą.

Situacija Lietuvoje yra liūdnoka. 2019-2021 metais vyko pilotinis mobiliosios odontologijos projektas. Projektas baigėsi ir toliau nieko nebevyko. 2022 metais įtvirtinta, kad pirminės odontologinės priežiūros pagalbos paslaugos gali būti teikiamos ir paciento namuose, tarsi įtvirtinta mobilioji odontologija. Tačiau kokios procedūros gali būti atliekamos, kokios numatomos atsakomybės, kokia įranga gali būti naudojama nebuvo nustatyta ir iki šiol to nėra. Po mūsų diskusijos 2023 metais atrodė, kad yra politikų susidomėjimas, bet viskas taip ir sustojo.

Šiemet startuos naujas projektas, rengiamas būtinosios pagalbos negalią turintiems asmenims aprašas, bet ir jo dar nėra. Finansavimo iš Valstybinės ligonių kasos irgi nėra. Tai reiškia, kad Lietuvoje tik fragmentiškai gesinami gaisrai“, – konstatavo V. Tarasevičienė.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Jolita Juknienė teigia, kad ministerija mato mobiliosios odontologijos poreikį, o šios paslaugos turi turėti tęstinumą.

„Turime žinių, kad įstaigos, kurios sutiko dalyvauti naujajame projekte ir teikti paslaugas namuose, jau rengiasi tam. Dalis pradės teikti šias paslaugas jau nuo Naujų metų, kitos įstaigos planuoja reikalingos įrangos pirkimą. Turime tris metus projekto įgyvendinimui, bet norime greičiau padaryti vertinimą, kokias paslaugas yra saugu atlikti namuose, kokias paslaugas specialistai atlieka daugiausia. Norime tai įvertinti visos Lietuvos mastu. Tęstinumas irgi yra numatytas.

Vis kartojama, kad nėra paslaugų aprašo. Judame ta linkme, kad ir mažais žingsneliais. Finansavimas irgi bus numatytas. Tikimės, kad tie maži žingsneliai virs į didelį ir gražų darbą“, – sako J. Juknienė.

„Tikiuosi, kad šį kartą tai nepasibaigs tiesiog projektu, o taps normalia praktika mūsų valstybėje“, – diskusijos metu oponavo Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Tris dalykus galima pakeisti jau dabar

Odontologų rūmų tarybos pirmininkė Vilma Brukienė įsitikinusi, kad tris dalykus galima padaryti jau dabar, ir tai išties pagerintų sąlygas negalią turintiems asmenims laiku gauti kokybišką gydymą ir profilaktinę priežiūrą.

„Pirmiausia, Odontologų rūmai jau seniai, turbūt porą dešimtmečių sako, kad mes neišnaudojame burnos higienistų. Jų yra paruošta daug, bet nepaimame tos grąžos, kurią jie galėtų duoti. Kiekviename darželyje, kiekvienoje mokykloje, globos ar šeiminiuose namuose turėtų būti burnos higienistas. Galbūt jis gali būti ten ne visą laiką, bet atvykti reguliariai – kartą per vieną ar kelis mėnesius. Tai būtų žmogus, kuris užtikrintų nuolatinį mokymą, kontrolę ir įgūdžių formavimą. Taip pat girdžiu, kad tokie specialistai reikalingi ir suaugusiųjų bei senyvo amžiaus žmonių kolektyvuose. Suprantu, kad tai papildomai kainuoja. Tačiau vien deklaratyviomis frazėmis neturėsime jokio proveržio, niekas nesikeis.

Antras pasiūlymas – telemedicina. Matome užsienio šalių pavyzdžius, kai daugelį bėdų galima išspręsti susijungus nuotoliu. Tokiu atveju brangi konsultacija atpinga jau vien dėl to, kad paciento nereikia transportuoti į gydymo įstaigą“, – sako V. Brukienė.

Tai, kad telemedicina yra realiai įgyvendinamas pasiūlymas, patvirtina ir Seimo narė Jūratė Zailskienė.

„Seime kaip tik užregistruotas teisės aktas dėl nuotolinių medicininių konsultacijų ir jam po pateikimo pritarta. Seimo salėje netgi pasitikslinta, ar šios pataisos lies ir odontologines paslaugas, patvirtinta, kad tikrai taip. Tad šia linkme tikrai judama“, – sako parlamentarė.

V. Brukienė išskyrė ir dar vieną svarbų aspektą, kuris turėtų būti įgyvendintas greičiausiai.

„Sutvarkyti teisinę mobiliosios odontologijos bazę, kad ja galėtų naudotis visi, o ne būtų vykdomi pavieniai projektai. Galbūt tam tikri pacientai turės galimybę išsikviesti privatų odontologą į namus ir už tai patys susimokėti. Yra daug žmonių, kurie kenčia skausmą ir jokiu būdu negali gauti pagalbos ne odontologiniame kabinete. Prie mobiliosios odontologijos aprašo parengimo gali prisidėti ir Odontologų rūmai. Ir gydytojas, ir pacientas turi būti saugūs, dėl to šis aprašas yra gyvybiškai svarbus“, – sako Odontologų rūmų vadovė.

Tai, kad teisinis reglamentavimas yra svarbus, antrina ir kiti Odontologų rūmų atstovai.

„Svarbus ir teisinis reglamentavimas, ir galimas pasirinkimas, ar paslaugą gali teikti viešosios įstaigos, ar ir privačios klinikos. Supraskime tai, kad Lietuvoje 80 procentų odontologijos yra privati“, – sako Odontologų rūmų tarybos narys Gintaras Janužis.

„Mane žavi toks politikų ir įvairių įstaigų atstovų susidomėjimas bei vieninga pozicija dėl būtinybės teikti mobilias odontologines paslaugas negalią turintiems asmenims. Potencialas yra didžiulis ir mes to labai laukiame. Matome pavyzdį ir Ukrainoje, kur nuolat vyksta Lietuvos medikų komandos ir koks ten yra didžiulis poreikis mobilių paslaugų. Tad mes jau turime patirties. Tikiu, kad padidinus finansavimą burnos priežiūrai sumažėtų finansavimas ligų gydymui“, – sako Odontologų rūmų tarybos narė ir Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.

Diskusijoje dalyvavo Seimo narės Daiva Petkevičienė, Jūratė Zailskienė ir Jurgita Sejonienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė, Seimo kanceliarijos Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Brigita Sesickienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės Ramunė Andriušaitienė ir Jolita Juknienė, Palangos miesto globos namų direktorė Vaida Bendikė, Klaipėdos valstybinės kolegijos Burnos priežiūros katedros vedėja Monika Balčytienė, Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto dekanė Asta Mažionienė, Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vadovė Aušra Nikolajevienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sveikatos departamento Sveikatos ir šeimos skyriaus patarėja Aušra Dragašienė bei Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos vadovė Neringa Čekienė.

Tai – ne pirma Odontologų rūmų organizuota diskusija apie mobiliąją odontologiją. 2023 metais savo patirtimi su Lietuvos politikais, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos ir gydymo įstaigų atstovais dalijosi specialistai iš Baltijos jūros šalių regiono – Vokietijos, Danijos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos.