“Negalia ir sveiki dantys: kaip užtikrinti odontologo paslaugų prieinamumą žmonėms su intelekto sutrikimais ir psichikos negalia?”
Lietuvoje yra apie 30 tūkstančių žmonių su intelekto ir psichikos negalia. Dalis jų, dėl elgesio sutrikimų, negali naudotis įprastomis odontologų paslaugomis, todėl yra siunčiami gydymui su bendra nejautra. Tokią paslaugą visoje Lietuvoje teikia tik trys įstaigos, todėl susidaro ilgos eilės ir nėra užtikrinamas tinkamas sveikatos paslaugų prieinamumas.
Tokia padėtis susidarė, nes pagal egzistuojantį teisinį reglamentavimą dantų gydymas su nejautra yra priskiriamas dienos chirurgijos paslaugoms, tačiau asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracijos turi teisę pačios apsispręsti dėl dienos chirurgijos paslaugų teikimo. Odontologo paslaugas su bendra nejautra Lietuvoje teikia tik VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinika ir VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinika. Žmogus su negalia, norintis tvarkyti dantis su bendra nejautra, turi registruotis pas specialistą mažiausiai prieš pusę metų. Jei nustatoma, kad reikės daugiau nei vieno vizito, pacientui dažniausiai siūloma dantį išrauti. Tokia situacija yra nepriimtina tiek žmogišku, tiek teisiniu požiūriu.
Lietuva daugiau kaip šešerius metus yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurios 25 straipsnis aiškiai pabrėžia, kad neįgaliesiems turi būti suteikiamos tokios pat pasiūlos, kokybės ir lygio nemokomos paslaugos, kurios yra teikiamos visiems asmenims. Šiandieninis Lietuvos teisinis reglamentavimas įtvirtinta tiesioginę pozityvią diskriminaciją sutrikusio intelekto ir psichikos negalią turinčių asmenų atžvilgiu. Odontologo paslaugos su bendra nejautra yra reglamentuojamos teisės aktais, tačiau dėl pernelyg didelės diskrecijos yra įgyvendinamos netinkamai.
Asociacija "Lietuvos neįgaliųjų formunas" kartu su Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija "Viltis" ir Lietuvos Respublikos odontologų rūmais š.m. balandžio 4 d. organizavo apvalaus stalo diskusiją: “Negalia ir sveiki dantys: kaip užtikrinti odontologo paslaugų prieinamumą žmonėms su intelekto sutrikimais ir psichikos negalia?” Renginyje dalyvavo ir savo pozicijas išsakė: Henrika Varnienė (Asociacija “Lietuvos neįgaliųjų forumas”); Birutė Šapolienė (Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija “Viltis”); Aidas Makštutis (Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija “Viltis”); Alvydas Šeikus (Lietuvos Respublikos odontologų rūmų Tarybos pirmininkas); Zdislavas Skvarciany (LR Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamento direktorius); Viačeslavas Zaksas (VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius); Vytis Muliuolis (Lygių galimybių kontrolierės vyresnysis patarėjas teisės klausimais); Janina Butkuvienė (vaiko su negalia mama); Virgilijus Norvaiša (UAB VIVUS SANUS, privataus sveikatos paslaugų verslo atstovas); Eglė Vitaitė – Tučkienė (gydytoja vaikų odontologė).
Diskusijos metu „Letuvos neįgaliųjų forumas“ reikalavo, kad žmonėms su negalia būtų sudarytos sąlygos pirmumo teise gauti gydymą su bendra nejautra Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančiose sveikatos priežiūros įstaigose, bei numatyti reikalingą šių įstaigų skaičių ir teritorinį išsidėstymą; sudaryti realias sąlygas privačioms medicinos įstaigoms bendradarbiauti su Teritorinėmis ligonių kasomis teikiant odontologo paslaugas su bendra nejautra.
LR odontologų rūmai diskusijų metu pateikė siūlymus dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teikimo neįgaliems asmenims, kurie turėtų užtikrinti tinkamą ir efektyvų šių paslaugų prieinamumą pacientams, turintiems fizinę ir psichinę negalią. Pasak Rūmų Tarybos pirmininko A. Šeikaus, siekiant tinkamai įvertinti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų poreikį, tikslinga disponuoti statistiniais duomenimis, todėl būtina kreiptis Lietuvos Respublikos savivaldybes dėl duomenų pateikimo apie jų teritorijoje gyvenančius neįgalius asmenis, nurodant nepilnamečių neįgalių asmenų skaičių ir suaugusių neįgalių asmenų skaičių.
Pavesti Visuomenės sveikatos biurams kartu su Higienos institutu rinkti epidemiologinius duomenis (nepilnamečių neįgalių asmenų ir suaugusių neįgalių asmenų). Tai sudarytų galimybę įvertinti odontologinių susirgimų paplitimą neįgaliųjų asmenų tarpe, nes šiuo metu teritorinės ligonių kasos neturi informacijos apie neįgaliųjų sergamumą burnos ligomis ir suteiktas paslaugas pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Būtina fiksuoti nepilnamečių neįgalių asmenų KPI indekso bei sąkandžio patologijos duomenis, pildant Vaiko sveikatos pažymėjimą. Tam turėtų būti patvirtinta atskira vaiko sveikatos pažymėjimo forma, arba pakeista dabar galiojanti Vaiko sveikatos pažymėjimo forma, patvirtinta 2004 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-951 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. V-507 redakcija), kas leistų išskirti neįgalių vaikų grupę.
Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigose būtina vykdyti nepilnamečių neįgalių asmenų ir suaugusių neįgalių asmenų profilaktinius sveikatos patikrinimus, numatant privalomą šių asmenų apsilankymą pas burnos priežiūros specialistą (burnos higienistą), deleguojant šių funkcijų užtikrinamumą savivaldybėms.
Atsižvelgiant į tai, jog neįgaliems asmenims ypatingai svarbu užtikrinti savalaikį dantų gydymą bendroje nejautroje, būtina sudaryti jiems galimybę gauti šias paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose, priklausančiose Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai, pirmumo teise bei numatyti reikalingą šių sveikatos priežiūros įstaigų, galinčių teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas bendroje nejautroje, skaičių bei teritorinį išsidėstymą, atsižvelgiant į turimus statistinius, epidemiologinius rodiklius.
Įgyvendinant siūlomas priemones, būtina spręsti klausimą ir dėl tinkamo odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų apmokėjimo Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžeto lėšomis. Pasak LR odontologų rūmų, pateikti siūlymai neabejotinai užtikrins dantų gydymo taikant bendrąją nejautrą laukimo eilių sumažėjimą bei tinkamą ir efektyvų odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų prieinamumą neįgaliems pacientams.
Rūmų Tarybos pirmininko nuomone, gydymo įstaigų durys turi būti vienodai atvertos visiems Lietuvos piliečiams, tiek sveikiems, tiek turinties negalia, taip pat plačiai duris turi atverti ir valstybinės institucijos, siekdamos bendradarbiaujant tarpusavyje išspręsti iškeltas problemas suteikiant galimybę piliečiams gydytis ir pasveikti. Visi piliečiai turi turėti lygias galimybes gauti sveikatos paslaugas, nepaisant to, kad neįgaliesiems reikia ir kelis kartus daugiau apsilankymų pas gydytoją, turi būti užtikrintas jų atvykimas į gydymo įstaigas. Valstybėje galiojantis solidarumo principas medicnos paslaugoms ir apmokėjimui neturi palikti neįgaliųjų užribyje.