Šių laikų rykštė – vaikai jau į pirmą klasę susirenka skylėtais dantimis
Perskaitę šį straipsnį greičiausiai lauksite tos dienos, kai jūsų vaikas išmoks rašyti. Kodėl? Odontologės teigimu, tol, kol vaikas nemoka rašyti, tėvams reikia patiems papildomai išvalyti jo dantukus – patys vaikai dar nesugeba to padaryti kokybiškai. Tačiau šiandien medikai šiurpsta pažvelgę į pravertas pirmokų burnas – retas iš jų turi vieną-dvi arba nė vienos skylutės. Tuo metu kai kuriems 12-amečiams, kuriems ką tik išdygo nuolatiniai dantys, jau reikia juos traukti ar protezuoti. Gydytoja odontologė Daiva Gelažienė pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaikai kuo ilgiau išsaugotų dantis sveikus.
„Šiandien visi darželinukai, moksleiviai į ugdymo įstaigas turi pristatyti pažymas apie savo sveikatos, kartu ir dantų, būklę. Visuomet buvo tėvų, kurie labai rūpinosi savo vaikų sveikata, tačiau buvo ir mažiau atsakingų. Dabar, kai jie yra priversti pasirodyti odontologui, bent jau žino, kad vaikas turi problemų“, – sakė D.Gelažienė.
Sveikais dantimis gali pasigirti kaimiškų vietovių pirmokai
Šių metų rugsėjį leidinyje „Odontologų žinios“ publikuotas Lietuvos vaikų burnos sveikatos būklės tyrimas. Jo duomenimis, 2015-aisiais tik kiek daugiau nei 19 proc. pirmokų į mokyklą įžengė turėdami sveikus dantis. Beje, tyrimas parodė, kad daugiausia sveikus dantis išlaikiusių pirmokų yra Jonavos, Kelmės ir Šakių rajonuose. Tuo metu Rietavo savivaldybėje dauguma pirmokų turėjo daugiau nei 7 plombuotus, ėduonies pažeistus ar išrautus dantis.
Nuo 6 klasės, kai vaikams išauga nuolatiniai dantys, rezultatai pasitaiso. Tai įvyksta todėl, kad vaikams išauga nauji nuolatiniai dantys. Tačiau tyrimas rodo, jog su kiekviena aukštesne klase vėl gausėja ir ėduonies pažeistų, užplombuotų bei išrautų dantų skaičius. Daugiausia šeštokų sveikais dantimis yra Neringoje, Šakių bei Mažeikių rajonuose. Vilniuje sveikus dantis turi kas ketvirtas šeštokas, Klaipėdoje – kas trečias, Kaune tėra 16 proc. sveikus dantis turinčių šeštos klasės mokinių. Gydytoja odontologė perspėja, jog jei vaiko higienos įpročiai nesikeičia, netrukus suges ir nuolatiniai dantys.
„Vidutiniškai pirmokai turi po 4-5 sugedusius dantis. Tą matau ir savo praktikoje“, – tyrimo išvadas papildė pašnekovė.
Ji stebisi, jog vaikai į odontologės kabinetą ateina sušukuoti, aprengti geriausiais drabužiais, tačiau visiškai sugedusiais dantimis. Kur slypi problema?
„Smagu, kad tėvai moko ir valosi dantis kartu su vaikais. Tačiau iki tol, kol vaikas išmoks rašyti, tėvai visuomet turėtų pervalyti vaiko dantis – nes jis tiesiog nevaldo rankos taip gerai“, – paaiškino gydytoja odontologė.
Dantis gadinantis cukrus slepiasi ne tik saldainiuose
Kita šių dienų rykštė – saldumynai ir „paslėptas“ cukrus. Cukraus yra ne tik saldainiuose, tačiau ir duonoje, pomidorų padaže, įvairiuose gazuotuose gėrimuose gausybėje kitų produktų. O šis vaikus (o ir suaugusius) taip viliojantis produktas yra pagrindinė priežastis, kodėl ima sparčiai gesti dantys.
„Sveikus dantis galėtų padėti išsaugoti cukraus ribojimas ir kontrolė, ką vaikai valgo“, – kalbėjo D. Gelažienė. Ji patarė atidžiai skaityti produktų sudėties etiketes, o saldumynų ribojimą paversti savotiška akcija.
„Yra toks metodas: „Linksmasis šeštadienis“. Kai vaikai nevalgo saldumynų (žinoma, to turėtų laikytis ir tėvai) visą savaitę, o šeštadienį gali prisivalgyti kiek tik nori. Beje, cukrų reikėtų riboti ne tik dėl dantų sveikatos“, – sakė gydytoja odontologė.
Kokiais būdais išsaugoti mažųjų dantis?
Pašnekovė pamini ir psichologinį aspektą: įsivaizduokite, jog vaikas pas odontologą pirmą kartą gyvenime apsilanko su jau sugedusiu ir skaudančiu dantimi. Jam skauda, o gydytojas turi gręžti arba netgi rauti dantį – patiriamas dar didesnis stresas. Tokiu atveju vaikas gali įgyti baimę lankytis pas odontologą visam gyvenimui.
Pastaruoju metu viešosiose erdvėse pasirodė sedaciją (užmigdymą) dantų gydymo metu reklamuojančių klinikų. Neįprasta, jog jose taip pat vaizduojami vaikai. D. Gelažienė paaiškina, jog tokį gydymo būdą tenka pritaikyti, kai vaikas turi sugedusių dantų, tačiau neišsižioja ir neleidžia gydytojui jų sutaisyti.
Kokios periodinės procedūros būtinos vaikams? Pašnekovė teigė, jog svarbiausia reguliariai pasirodyti gydytojui: jis ne tik apžiūri dantis, tačiau ir motyvuoja vaikus juos kuo kruopščiau valyti, paaiškina, kaip reikėtų tai daryti.
„Jei ant dantų dar nėra skylutės, galima taikyti fluoravimo terapiją, – sako D. Gelažienė. – Jos metu ant dantų tepamas specialus fluoro lakas, kuris sustabdo kariesą. Tačiau jei jau atsiradusi skylutė, tokia procedūra nebepadės.“
Jei pirmokas turi daug sugedusių dantų jam dar suteikiamas „antras šansas“ – kruopščiai prižiūrėti ir valyti nuolatinius dantis, kurie išdygsta sulaukus maždaug 12-os metų.
„Žinote, tikrai pikta, kai ateina 12-metis. Tu žinai, jog jo dantys – visiškai nauji! Ir juos jau reikia traukti ar protezuoti! Dantis taip sugedęs, kad iš jo nieko nebelikę... Būna labai gaila“, – atskleidė pašnekovė.
Apsisaugoti nuo karieso padeda pastos su fluoridais ir silantai
D.Gelažienę stebina tėvai, kurie apskritai numoja ranka į pieninių dantų taisymą: „Gi vis tiek iškris.“
„Po jais, jų vietoje vėliau augs nuolatiniai dantys. Jei pieninis dantis buvo itin sugedęs, tai gali paveikti ir nuolatinių dantų formavimąsi. Todėl ir pieninius dantis reikia stengtis išsaugoti ir juos gydyti“, – sakė pašnekovė.
Vaikų dantys kasdien du kartus per dieną turėtų būti valomi nuo pat pirmojo išdygusio dantuko. Jų valymas turėtų trukti apie dvi minutes, kaip ir suaugusiųjų.
Gydytojo odontologė patarė atkreipti dėmesį į fluoro kiekį dantų pastose. Fluoras yra naudojamas karieso profilaktikai, todėl naudoti jo turinčias pastas – naudinga.
„Vaikams iki 3-ejų metų turėtų būti parenkamos pastos, kuriuose yra nuo 500 iki 1000 ppm fluoridų. Tiems, kurių dantys yra sveiki, užteks 500 ppm, o tiems, kurie jau turi vieną kitą skylutę reikėtų pastos du didesniu fluoridų kiekiu. 3-6-erių metų vaikams pastoje turėtų būti nuo 1000 iki 1500 ppm fluoridų, vyresniems nei 6-erių metų vaikams – 1500 ppm fluoridų“, – paaiškino gydytoja odontologė.
Ji taip pat patarė atkrepti dėmesį į ant šepetėlio išspaudžiamos pastos kiekį. Trimečiams užtektų tūbelės galiuku priliesti šepetuką. 3-6 metų vaikams jos užtektų per mažojo nago plotį. Vyresnieji (nuo 6-erių metų) turėtų išsispausti 1 centimetro ilgio pastos kiekį ir išsivalę dantis ją išspjauti.
Fluoro kiekis pastose nurodomas būtent todėl, kad didesnį kiekį tokios pastos suvalgę vaikai gali apsinuodyti. Todėl reikia prižiūrėti, jog vaikas išsispaustų ant šepėtėlio aukščiau nurodytą kiekį.
Beje, kai vaikams jau išauga nuolatiniai dantys, juos galima padengti silantais. Kas tai? Tai krūminiams ar kapliams dantims skirta procedūra, kai šių dantų vagelės užpildomos specialia medžiaga. Medžiaga primena plombas, tačiau yra skirta tik dantų grioveliams. Po procedūros galima ramiau atsikvėpti, nes maistas rečiau strigs dantų grioveliuose ir dantys per šias vietas nepradės gesti.
„Tai efektyvus, o be to – ir valstybės kompensuojamas – profilaktinis metodas dantims saugoti. Tačiau tai nereiškia, kad dantis niekuomet nesuges ir kad jo uždėjus silantus nebereikės valyti“, – šypsosi D.Gelažienė.
15min.lt informacija.