Konferencija "Asmenybės, kuriančios medicinos istoriją"

 

2017 m. gruodžio 14 d. Vilniaus universiteto medicinos fakultete vykusi iškilminga jungtinė Vilniaus medicinos draugijos, Sveikatos apsaugos ministerijos,  Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto konferencija "Asmenybės, kuriančios medicinos istoriją" subūrė draugėn didelį būrį besidominčiųjų Lietuvos medicinos istorija.

 Sveikinimo žodį tarė ir sėkmės konferencijai linkėjo LR sveikatos apsaugos viceministrė dr. Kristina Garuolienė. Prisimindami iškilias asmenybes, suteikusias ypač svarbių impulsų pokyčiams ir skatinusios medicinos, farmacijos ir mokslo pažangą, skleidusias Vilniaus ir Lietuvos vardą Europoje ir pasaulyje, susiedami svarbius praeities įvykius ir dabarties iššūkius, pranešimus skaitė Vilniaus medicinos draugijos pirmininkas prof. Algirdas Utkus, prof. Libertas Klimka, doc. Dalia Triponienė, doc. Vilma Gudienė.

 

Per 212 m. draugijos gyvavimo laikotarpį net trylika Vilniaus universiteto dekanų ir rektorių (profesoriai Johanas Andrius Lobenveinas, Ferdinandas Špicnagelis, Mikalojus Mianovskis, Vaclovas Pelikanas, Janas Šmurlo, Kornelijus Micheida, Vladislavas Jakovickis, Aleksandras Januškevičius, Vaclovas Jasinskis, Petras Kazlauskas, Kazimieras Opočinskis, Salezijus Pavilonis ir Algirdas Utkus) buvo ir Vilniaus medicinos draugijos pirmininkais, tai rodė Draugijos svarbą ir indėlį Lietuvos kraštui, medicinos praktikos ir mokslo raidai. Garsusis labiausiai teoriškai išprusęs Vilniaus universiteto profesorius Jozefas Frankas (1771–1842), Draugijos įkūrėjas, buvo pristatytas, kaip Europos pilietis, aktyvus visuomenininkas, kultūros žmogus, eruditas,puikus mokytojas.Profesorius Adolfas Abichtas (1793–1860) Joniškėlio universitetinės ligoninės gydytojas išgarsėjo kaip puikus diagnostas, Birštono mineralinių versmių tyrinėtojas, vidaus ligų vadovėlio lotynų kalba ir daugelio mokslinių darbų autorius. Profesorius vaistininkas Johanas Frydrichas Volfgangas (1776–1859), vienas iš 15-os Draugijos steigėjas, buvo ryškiausia “Farmacijos aukso amžiaus” asmenybė, visiškai atsidavusi savo specialybei, kurio pastangomis farmacijos dėstymas Vilniaus universitete XIX a. pradžioje pasiekė Vakarų Europos lygį, buvo leidžiamas pirmasis periodinis farmacijos žurnalas.Keliautojas okulistas, britų armijos gydytojas Ignas Žiogelis (1826–1891) gyveno nuotykingą gyvenimą, mokėsi Kijeve, Paryžiuje, Berlyne, Drezdene, Prahoje, Vienoje, Sorbonoje, Oksforde, lankėsi Indijoje, Egipte, Abisinijoje, Turkijoje, Viduržemio jūros salose, Ceilone, Javoje, Sumatroje, Labai turiningai, vaizdingai ir gyvai keliones po Afrikos šalis aprašė dviejose knygose, kurios iki šiol turi tiek pažintinę, tiek ir literatūrinę vertę.

 

 

1977 metais prof. S. Pavilonio siūlymu įsteigta Vilniaus medicinos draugijos premija ir diplomas už geriausią mokslo darbą, įdiegtą į praktiką ir jie teikiami iki šiol. Šiais metais diplomui ir premijai gauti buvo pristatyti šeši išskirtiniai, novatoriški, tarpdisciplininiai ir labai svarbūs klinikinei praktikai, pacientų ir visuomenės sveikatai Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto absolventų, perspektyvių mokslininkų, kuriems vadovavo akademikas profesorius Kęstutis Strupas, profesoriai Irena Balčiūnienė, Dalius Jatužis, Algirdas Utkus ir dr. Vladas Banys, darbai. Darbus Draugijos diplomui ir premijai gauti teikė Vilniaus chirurgų draugija, Vilniaus neurologų draugija, Lietuvos genetikų draugija, Lietuvos Laboratorinės medicinos draugijos Vilniaus filialas, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų Vilniaus filialas ir Vilniaus krašto higienistų ir epidemiologų draugija. Darbus pristatę mokslininkai, leido visiems posėdžio dalyviams pasijusti Medicinos fakultete vykstančių mokslo pokyčių sūkuryje, suprasti bendradarbiavimo galią, pamatyti naujas ligų diagnostikos platumas ir neišsenkančias galimybes padėti žmogui, kartu įsitikinti nuoširdžiu žingeidumu, užsidegimu ir tikėjimu atliekamų darbų prasme. Tokia atmosfera visus posėdžio dalyvius užbūrė, pakylėjo ir įpareigojo, tad užduotis išrinkti geriausią darbą tapo labai sunki, balsai pasiskirstė beveik vienodai. Posėdžio sprendimu 2017 metais 41-oji premija ir diplomas už geriausią mokslo darbą, įdiegtą į praktiką bus skirtas gydytojai odontologei dr. Rūtai Almonaitienei už darbą „Lietuvių vaikų veido, žandikaulių ir dantų raida (Vilniaus miesto 4-16 metų vaikų duomenys)“, aukščiausi įvertinimai ir Garbės raštai bus įteikti gydytojui chirurgui Augustui Beišai už darbą „BRAF V600E mutacijos ir citomorfologinių požymių reikšmė papilinio skydliaukės vėžio chirurginio gydymo optimizavimui“, gydytojai neurologei dr. Natašai Giedraitienei už darbą „Kognityvinių funkcijų vertinimas išsėtinės sklerozės paūmėjimo ir atsistatymo laikotarpiais remiantis BICAMS ir kompiuterizuotų CANTAB testų rezultatais“, gydytojai genetikei dr. Violetai Mikštienei už darbą „Plataus masto genetiniai paveldimo klausos sutrikimo tyrimai“ ir medicinos biologei Dovilei Petronytei už darbą “Vilebranto ligos diagnostikos gairių praktinis taikymas diegiant naujus žymenis”.

 

Profesoriaus Vlado Kviklio 2008 m. įsteigta, jubiliejinė 10-oji premija ir diplomas už higienisto darbą, įdiegtą į praktiką, Vilniaus krašto higienistų ir epidemiologų draugijos sprendimu bus teikiamas visuomenės sveikatos specialistui gydytojui higienistui ir epidemiologui Rimantui Jonui Pilipavičiui už darbą „ES bendrieji veiksmai“ Jūrų transporto keliamų biologinių, cheminių ir radiologinių grėsmių, įskaitant užkrečiamąsias ligas, įtaka sveikatai“.

 

Ketvirtadienio popietę vykusi unikali konferencija buvo kupina džiugių emocijų, apgaubė paslaptingos praeities skraiste, žadino smalsumą, atskleidė žavias istorijos detales, leido kitaip pažvelgti į garsias asmenybes, praplėsti savo žinias ir pažinimo akiratį, tapo galimybe pasidalinti mintimis, įžvalgomis, perspektyvomis, užmegzti ir stiprinti bendradarbiavimą ir pasidžiaugti buvimu drauge.