Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, jūs sutinkate su privatumo politika.

                     
 J. Jasinskio g. 16, Vilnius 03163
(8 5) 212 2510

AR ODONTOLOGIJOS PRAKTIKA LIETUVOJE ATITINKA VISUOMENĖS LŪKESČIUS?

 
Š.m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai pakvietė Seimo narius, Vyriausybės atstovus, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovus, Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universito, kolegijų bei Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovus į apskritojo stalo diskusiją Seime „Ar odontologijos praktika Lietuvoje atitinka dabartinės visuomenės lūkesčius?“. Diskusijoje dalyvavo odontologai bei kiti asmenys, besidomintys visuomenės sveikatos, profilaktikos ir efektyvaus odontologinio gydymo klausimais. Diskusijon pakvietė Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, kuriems vadovauja Tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus.
 
Lietuvos odontologija žmogiškaisiais ir technologiniais resursais nenusileidžia seniausių Europos šalių odontologijai, tačiau odontologijos sektoriuje jau 27 metus – tiek, kiek gyvuoja mūsų valstybė – vis dar sprendžiamos tos pačios problemos. Mūsų jauna valstybė suteikė galimybę kurtis privatiems odontologijos kabinetams, įdėjo pakankamai lėšų specialistų rengimui, bet visuomenė nėra patenkinta odontologijos paslaugų prieinamumu. Diskusijoje buvo bandoma išsiaiškinti, kodėl odontologinių paslaugų prieinamumas nėra toks, kokio tikimasi. 9 iš 10 odontologines paslaugas teikiančių įstaigų priklauso privačiam sektoriui ir tik likęs dešimtadalis – viešosios įstaigos. Valstybinis sektorius mažėja, o privačių įmonių neįmanoma reguliuoti laisvosios rinkos sąlygomis.
 
Lietuvos odontologai gali pasigirti tuo, kad odontologija į priekį žengia septynmyliais žingsniais – prieš du šimtus metų pradėjo kurtis odontologų draugijos, o šiandien Lietuvoje dirba 3644 gydytojai odontologai. Gaila, kad jų tarpe – tik 61 gydytojas vaikų odontologas.
 
 
Odontologai didžiuojasi, kad šiandien jų kabinetuose stovi šiuolaikinė aparatūra, dirba puikūs specialistai, jie stažuojasi geriausiuose pasaulio universitetuose ir klinikose. Puiku, kad į praktiką diegiamos mokslininkų rekomendacijos. Visai neseniai buvo parašyti du reikšmingi mokslo darbai: 2017 m. buvo publikuotas dr. Rūtos Almonaitienės Vilniaus Universitete pristatytas mokslinis darbas „Lietuvos vaikų veido, žandikaulių ir dantų raida“, kuris pripažintas geriausiu mokslo darbu, įdiegtu į praktiką. Taip pat 2016 m. Vilniaus Universitete buvo apginta Vilijos Berlin daktaro disertacija apie odontologų pasiūlos ir poreikio prognozę. Tiek mokslininkai, tiek gydytojai praktikai vieningai sutaria: gydytojų odontologų poreikis Lietuvoje pilnai patenkinamas, tačiau esama „pilkųjų zonų“ – t.y. tokių vietų Lietuvoje, kur odontologų katastrofiškai trūksta. Todėl odontologams norėtųsi valstybinio požiūrio į odontologiją.
 
 
Vyriausybės programoje buvo numatyta, jog būtina skatinti vietos savivaldą investuoti į gyvenimo aplinkos kokybės gerinimą regionuose, suteikiant kokybiškas sveikatos apsaugos paslaugas. Tačiau vis dar neišsprendžiama specialistų trūkumo regionuose problema.
 
Diskusijos metu buvo analizuojama, kaip ruošiami specialistai, kiek jie kainuoja valstybei. Pažymėta, kad į odontologiją pasuka patys gabiausi abiturientai, tačiau baigę brangiai valstybei kainuojančius mokslus, susiduria su problema: sunku įsidarbinti valstybiniame sektoriuje. Odontologija pamažu tampa tik verslu, nes mokslus baigęs odontologas priverstas steigti savo įmonę, kurioje dirba vienas ar dviese su kolega. Odontologijos paslaugų prieinamumą mažina tai, kad nors paruoštas didžiulis kiekis specialistų, jų konkurencija didžiulė, tačiau brangios medžiagos, patalpų įsigijimo ir išlaikymo kaštai neleidžia mažinti paslaugų kainų.
 
Valstybė turėtų laiduoti nemokamą odontologinę pagalbą labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms: vaikams, seneliams, neįgaliesiems, tačiau didelė problema – eilės valstybinėse gydymo įstaigose.
 
 
„Atėjo laikas spręsti problemas iš esmės“, - sako Odontologų rūmų Tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus. Pasak jo, reiktų pagaliau apsispręsti, ar valstybė pajėgi užtikrinti odontologinės pagalbos prieinamumą valstybinėse gydymo įstaigose.
 
 
Gydytoja vaikų odontologė Rasa Račienė klausė apskritojo stalo diskusijos dalyvių, kas geriau: burnos ligų profilaktika ar dantų protezavimas? Esame bedančių tauta: jau kas antras trimetis gali „pasigirti“ turįs dantų ėduonį, tik kas penktas vaikas iki aštuoniolikos metų turi visus sveikus dantis. Tačiau gydytoja vaikų odontologė pabrėžė, kad esame pajėgūs užauginti naują vaikų kartą be dantų ėduonies. Skandinavai tą pasiekė per 20 metų. Tam reikia kelių kompleksinių priemonių: pradėti nuo nėščiųjų  švietimo apie vaikų dantukus ir jų priežiūrą; įdiegti būtinybę vaikams apsilankyti pas gydytoją odontologą nuo vieno iki keturių kartų per metus, paruoštus burnos sveikatos specialistus įdarbinti visose gydymo įstaigose, o taip pat ir visuomenės sveikatos biuruose.
 
Odontologai pasidalino gera naujiena: jau po poros mėnesių bus pradėtas pilotinis projektas, skirtas didinti odontologinių paslaugų prieinamumą proto ir fizinę negalią turintiems asmenims.
 
 
Pasak Odontologų rūmų Tarybos pirmininko Alvydo Šeikaus, odontologai nesiekia išskirtinių sąlygų neįgaliesiems, tačiau siekia, kad jie nebūtų diskriminuojami dėl savo negalios. Odontologų planuose -mobilios odontologinės brigados, kurios vyks pas pacientus į namus pirminei burnos apžiūrai arba dantų protezų išmatavimui. Siekiama, kad būtų įteisinta pacientų apžiūra ir diagnostika ne gydymo įstaigoje. Lietuvos neįgaliųjų organizacijos „Viltis“ pirmininkė Dana Migaliova džiaugėsi tokia odontologų iniciatyva ir išreiškė viltį, kad 6 tūkst. globos įstaigoje gyvenančių Lietuvos piliečių pagaliau turės savo dantų šepetukus. Mat neįgalieji dažniausiai tiesiog neturi dantų arba įpročio juos valyti.
Odontologų rūmų surengtoje apskritojo stalo diskusijoje prieita vieningos nuomonės, kad svarbiausia suprasti, jog valstybei pigiau užtikrinti dantų ligų profilaktikos vykdymą, nei vėliau finansuoti pacientų dantų gydymą ir protezavimą.
 
Tam reikia ne tik Odontologų rūmų iniciatyvos - jėgas turi suvienyti ir Seimas bei Vyriausybė, o taip pat ir patys Lietuvos piliečiai.
 
 
 
 
 

Spausdinti