Gydytoja ortodontė Jurga Liatukienė: kas trukdo lietuviams šypsotis?

Besišypsantis žmogus visiems atrodo laimingas, o lietuviai ne itin linkę šypsotis. Tai susiję ne tik su slegiančiais rūpesčiais ar būdo savybėmis, bet ir su galimybe rodyti pasauliui sveikus ir tiesius dantis. Ar ilgas kelias Lietuvoje tiems, kurie nori turėti tiesius dantis ir gražią šypseną? Gydytojai ortodontai jums atsakys, kad tikrai ilgas ir neretai duobėtas.

Ortodontinių anomalijų paplitimas yra didžiulis. Lietuvoje net iki 70 proc. paauglių turi ortodontinių problemų. Kai kurios iš jų tėra tik estetinė dantų susigrūdimo problema, bet net iki 40proc. jų yra susijusios su bloga kramtomąja funkcija, todėl reikalauja gydymo. Kodėl tiek daug žmonių turi netaisyklingą dantų sąkandį ir kreivus dantis, paaiškina gydytoja ortodontė Jurga Liatukienė.

Dantų sveikatos ignoravimas ankstyvame amžiuje

Lietuvoje vis dar įsišaknijęs mitas, kad pieniniai dantys yra nereikšmingi. Ne vienas iš mūsų turbūt yra girdėjęs tokį išsireiškimą – „tikrieji“ dantys. Taip apibūdinami nuolatiniai dantys, paprastai pilnai sudygstantys iki 12-14 metų amžiaus. O kaipgi žmogaus gyvenimo tarpsnis iki šito amžiaus, ar vaikystėje visas funkcijas burnos ertmėje atliekantys pieniniai dantys yra mažiau svarbūs ir jais nereikia rūpintis? Nieko panašaus. Negydant pieninių dantų ir jų netekus, ortodontinių anomalijų paplitimas didėja. Uždegiminiai procesai apie pieninių dantų šaknis kaule gali paveikti nuolatinių dantų užuomazgas ir sutrikdyti normalų augimą, o ankstyvas pieninių dantų netekimas dėl ėduonies sutrikdo fiziologinį žandikaulių augimą.

Kadangi didelė visuomenės dalis aplaidžiai žiūri į pieninių dantų gydymą, nenuostabu, kad ir ortodontinių anomalijų profilaktika pieniniame ir mišriame sąkandyje nesirūpinama pakankamai. Apmaudu, bet kartais ir gydytojai palaiko tokį klaidingą požiūrį, patardami pacientams sulaukti išdygusių visų nuolatinių dantų ir tik tada kreiptis dėl jų tiesinimo. Tai dar vienas klaidingas mitas. Žmogaus galva itin aktyviai auga būtent ankstyvoje vaikystėje, kaukolė jau 6 metų amžiuje pasiekia beveik 90 proc. savo dydžio, o veido kaulai – 12 metų amžiuje.

Įsivaizduokite, kaip išryškėja ortodontinė anomalija augančiam vaikui, jei ji paliekama negydyta nuo pieninio iki nuolatinio sąkandžio. Nesiimant priemonių laiku, prarandamas palankiausias laikas koreguoti veido kaulų augimo patologijas. Anksti pastebėtą mažamečio vaiko viršutinio žandikaulio siaurumą, vietos stygių dantų lankuose galima koreguoti nesudėtingais plečiančiais ortodontiniais aparatais, tačiau vėlesniame amžiuje gydomos tos pačios anomalijos reikalauja didesnių finansinių išteklių, sudėtingesnių konstrukcijų aparatų ir ilgesnio gydymo laiko.

Aplinkinių organų įtaka taisyklingo sąkandžio formavimuisi

Tik nedidelė dalis ortodontinių anomalijų yra paveldimos. Dauguma anomalijų yra įgyjamos ir tai, kad žmonės nesieja dantų ir burnos organų patologijos su viso organizmo sveikata, taip pat nepadeda. Žmogaus veido ir sąkandžio formavimuisi didžiulę įtaką daro liežuvio, lūpų funkcijos, o ypač – fiziologinis kvėpavimas pro nosį. Jei vaikas turi kvėpavimo organų patologiją ir ilgą laiką kvėpuoja pro burną, jo veido kaulai negali vystytis taip, kaip turėtų: viršutinis žandikaulis siaurėja, sutrinka normalus apatinio žandikaulio augimas, vystosi ydingas sąkandis. Todėl fiziologinis kvėpavimas pro nosį turi būti užtikrinamas visiems vaikams, nelaukiant savaiminio pagerėjimo. Net ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojai, diagnozavę patologiją nosiaryklėje, neretai konstatuoja: „12-13 gyvenimo metais jie tai išaugs“. Tikėtina, kad „išaugs“, bet dėl tokio laukimo atsiradusias pasekmes veido kaulams gydytojas ortodontas ateityje gydys ilgai ir sudėtingai, nes visą intensyviausią vaiko veido augimo laikotarpį (iki 12 metų amžiaus) žandikaulis augs netaisyklingai.

Suaugusiems ortodontinis gydymas neapmokamas valstybės lėšomis

Paminėtos priežastys sukuria situaciją, kai ortodontinės anomalijos Lietuvoje dažniausiai gydomos jau nuolatiniame sąkandyje ar suaugusiems pacientams. Tokiu atveju gydoma sudėtingais ir brangiais ortodontiniais aparatais, už kuriuos pacientai turi susimokėti patys, ir tai tampa tikra smegduobe kelyje tiesių dantų link. Ne paslaptis, kad ne kiekvienas turi finansinių galimybių tokiam gydymui, todėl ortodontinių paslaugų prieinamumas kiekvienam gyventojui yra ribotas. Tokių paslaugų apmokėjimas iš privačių sveikatos draudimo fondų, itin populiarus užsienio valstybėse, Lietuvoje dar nėra plačiai paplitęs.

Ortodontinio gydymo finansavimas vaikams

Pastaraisiais metais valstybė išplėtė finansavimo vaikų ortodontiniam gydymui apimtį, todėl dabar gydant kai kurias sunkias ortodontines anomalijas (adontiją (dantų užuomazgų nebuvimą), dantų įstrigimą kaule ar genetines veido kaulų formavimosi ydas) yra kompensuojamas breketų sistemos įsigijimas asmenims iki 18 metų amžiaus.

Tačiau šiuo metu galiojantis finansavimo modelis vis dar labai riboja kai kurių sunkių ortodontinių anomalijų gydymo galimybes. Ortodontinis gydymas dažnai yra ilgas, kelių etapų procesas. Jeigu pacientas turi tokią sąkandžio patologiją, kaip, pavyzdžiui, atviras sąkandis, kuris neigiamai veikia kalbos ir kramtomąją funkcijas, veiksmingiausias laikas gydymui yra 8-14 metų amžius. Tokiai  anomalijai gydyti valstybė skiria vieną aparatą iš kompensuojamųjų sąrašo, tačiau neretai jo terapinio poveikio tiesiog neužtenka. Tad gydytojas ortodontas turi kelis pasirinkimus: arba atlikti gydymą tik valstybės finansuojamais aparatais, žinodamas, kad nesugebės pilnai išgydyti vaiko, arba siūlyti paciento tėvams sumokėti pilną kainą už gydymą, parenkant efektyvios konstrukcijos aparatą ar breketų sistemą.

Ši situacija sukelia etinę dilemą, jei įstaigoje yra teikiamos ortodontijos paslaugos, jas apmokant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Pažymėtina, kad dėl tokio nepakankamo finansavimo labai nedaug odontologinės priežiūros įstaigų yra sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa (VLK), tad dauguma vaikų ortodontinės pagalbos sulaukia privačiose gydymo įstaigose, jų tėvams sumokant už paslaugas iš šeimos biudžeto.

Labai norėtųsi, kad valstybė vaikų ortodontiniam gydymui skirtas lėšas naudotų kuo racionaliau. Itin svarbu, kad kompensacija būtų skirta tinkamame amžiuje ir tik už efektyviausius ortodontinius aparatus, nes kitu atveju tai tampa valstybės lėšų švaistymu. Racionaliausia būtų  skirti finansavimą neapibrėžiant gydymo konkrečiais aparatais, nes ortodontija yra itin sparčiai besivystanti aukštų technologijų mokslo sritis ir teisės aktai dažnai nespėja paskui mokslo raidą. Taip pat svarstytina galimybė  kompensuoti tik sunkias ortodontines anomalijas, sutrikdančias žandikaulių funkcijas, diferencijuojant jas pagal pasaulyje plačiai naudojamą ortodontinio gydymo reikalingumo indeksą. Tokiu atveju tinkamo gydymo sulauktų visi sudėtingų žandikaulių problemų turintys vaikai. Taip elgiasi net turtingesnės užsienio valstybės, paprastų, sveikatai nebūtinų estetinių šypsenos problemų finansavimą perkėlusios privatiems sveikatos draudimo fondams ar tėvų kišenei.

Kaip pasirūpinti vaikų žandikaulių ir dantų sveikata jau dabar

• Atkreipkite dėmesį į pieninių dantų sveikatą, būtina tinkamai juos prižiūrėti ir gydyti. Sveiki pieniniai dantys išsaugos vietą būsimiems nuolatiniams dantims.
• Atkreipkite dėmesį į taisyklingą vaikų kvėpavimą pro nosį, suteikite galimybę fiziologiškai vystytis veido kaulams.
• Žalingus įpročius, pavyzdžiui žinduko ar pirštų čiulpimas, šalinkite kaip įmanoma anksčiau.
• Skatinkite vaikus kramtyti kietą maistą, tai padės vystytis veido raumenims.
• Net neįtardami ortodontinės anomalijos, bet siekdami ją laiku diagnozuoti, atveskite vaiką ortodonto konsultacijai 8-11 metų amžiuje. Laiku pastebėjus nukrypimus nuo normos, gydymas bus trumpesnis, pigesnis, gal net padės išvengti dantų tiesinimo nuolatiniame sąkandyje.

Šypsokimės pasauliui ir būkime sveiki bei laimingi.