Profesorė Irena Balčiūnienė: „Burnos sveikatos pagrindas – profilaktika“

Kovo mėnesį minima Pasaulinė burnos sveikatos diena. Šia proga prof. dr. Irena Balčiūnienė pateikė savo įžvalgas apie burnos sveikatą, jos išsaugojimą ir tai, kaip burnos higiena keitėsi bėgant dešimtmečiams.

Seniai pamiršome tuos laikus, kai prieš trisdešimt metų valėme dantis šepetėliais su kietais šereliais, pagamintais Kazanės šluotų ir šepečių fabrike. Pirmo valymo metu maždaug kas penktas šerelis iškrisdavo, o kartais po pirmo valymo būdavo pilna burna tokių iškritusių šerių. Dantų pastos su fluoru taip pat nė su žiburiu nerasi. Tik taip pat nuoširdžiai dirbo gydytojai odontologai, tada vadinti stomatologais, sako I. Balčūnienė.

Dabar... visko perteklius: kokybiškiausi dantų šepetėliai ir pastos, gausybė įvairiausių burnos higienos priemonių burnos ligų profilaktikai, tarptautiniame lygyje dirbantys gydytojai odontologai ir brangus gydymas, savaime skatinantis turėti sveikus dantis.

O kas pasikeitė?  Jei 1983-1985 metais dantų ėduonies intensyvumas (pakenktų dantų skaičius vienoje burnoje) 12 metų amžiaus vaikų tarpe buvo 4,1-5,2, tai 1995 metais – 4,9, 2000 metais – 4,9; 2005 metais dantų ėduonies intensyvumas 15 metų amžiaus vaikų tarpe buvo jau 5,24. 2013 metais 4-6 metų vaikų pieninių dantų ėduonies intensyvumas siekė net 7,9. Ir yra žinių, kad 2019 metais ištyrus 415 11-13 metų amžiaus vaikų, jų dantų ėduonies intensyvumas buvo lygus 2,3. Tai vėlgi nėra labai gerai, bet ir tuo bijau džiaugtis.  Ortodontinis gydymas reikalingas beveik pusei (49,6 proc.) jaunesnio (10-11 metų) amžiaus ir kas trečiam (34,1 proc.) vyresnio (14-15 metų) amžiaus mokinių (2010 metų duomenys).  Vaikų burnos sveikata Lietuvoje yra viena prasčiausių visoje Europos Sąjungoje: dantų ėduonies pakenktus dantis turi 94 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų.

Kas dėl to kaltas? Reikia pripažinti – mes visi, mūsų neišprusimas, aplaidumas, tingumas. Taip pat ir valstybė, nes vaikų burnos sveikatos profilaktikos sritis yra visiškai apleista.

Visi žinome, kad pagrindinės dantų ėduonies priežastys – dantų apnašos, angliavandeniai ir žmogaus dantų  emalio imlumas ligai. Dantų ėduonis prasideda tada, kai veikiant organinėms rūgštims, kurios susidaro dėl dantų apnašų mikrobų fermentinio aktyvumo, emalyje sumažėja neorganinių medžiagų. Mikrobai dantų apnašose ypač aktyviai fermentuoja angliavandenius ir sudaro rūgštis. Labai paprastas  biomechaninis ėduonies modelis galėtų būti toks:  dantų apnašų mikroorganizmai + angliavandeniai → rūgštys → emalio demineralizavimas → ėduonis.

Kovoti su liga, kai žinai jos priežastį, nėra labai  sunku – reikia tą priežastį pašalinti. Vidaus ligų atveju tai dažnai daroma vaistų pagalba ir žmogui reikia nuryti tabletę ar išgerti vaistų, pavyzdžiui kapsulių pavidalu. Dantų ėduonies atveju reikia tiek gydytojo odontologo, tiek paciento pastangų. Štai čia ir yra problema. Pacientas dažniausiai nenori stengtis, šiek tiek padirbėti (du kartus ryte ir ypač vakare gerai išsivalyti dantis), o jei dar nėra ėduonies apsireiškimo, prisigalvojama įvairiausių lengvinančių aplinkybių, kad nieko neatsitiks.

Taip mąstant tėvams, ypač žalojami vaikai ir suaugę, išleidžiama daug pinigų dantų gydymui. Vaikus burnos higienos reikia ne tik mokyti, reikia įdiegti būtinybę valyti dantis. Drąsiai galiu pasakyti: jeigu nebus geros burnos higienos, nebus ir sveikos burnos.

Kaip valyti dantis, kokius šepetėlius ir kokią pastą naudoti, kokias dar, esant reikalui, naudoti papildomas priemones dantų emalio stiprinimui, kaip teisingai vartoti saldumynus, – visada patars gydytojai odontologai. Lietuvos odontologai puikiai žino, kaip išauginti vaiką sveikais dantimis, tik reikia į juos kreiptis ir klausyti jų patarimų, o suaugę vaikai bus už tai dėkingi.

57,4 proc. Lietuvos gyventojų kaip pagrindinę dantų praradimo priežastį nurodo dantų ėduonį (o kiek dar išleidžiama pinigų iki dantų išrovimo, kiek laiko užtrunka jų plombavimas, perplombavimas, dantų šaknų kanalų gydymas, kiek dar bus išleista implantams, protezavimui) ir net 34,3 proc. kaip pagrindinę dantų praradimo priežastį nurodo periodonto (apydančio) ligas. Deja, bet tik 15-20 proc. mūsų 15 metų amžiaus vaikų turi sveikus apydančio audinius.

Vietoje to, kad turėtume sveikus dantis iki pat senatvės, susikuriame keistą požiūrį: esą dantų netekimas – tai lyg ir senėjimas, o jis neišvengiamas, kaip raukšlės ar žili plaukai. Iš tiesų, beribis kūrybiškumas.

O kas tas periodontitas? Tai uždegiminis procesas danties atraminiuose audiniuose, dėl kurio vyksta šių audinių destrukcija ir dantų netekimas. Pagrindinė uždegimo priežastis – dantų apnašas. Jį nuvalius išnyksta klinikiniai uždegimo požymiai. O mūsų penkiolikamečių burna taip greitai „sensta“ todėl, kad jie nevalo dantų arba tai daro prastai. Atrodo, viskas taip paprasta, bet reikia šiek tiek padirbėti. Tačiau nesinori, nes nėra įgūdžių.

Be abejo, dantų apnašas ir jame esančių mikroorganizmų veikla yra esminė priežastis periodontito atsiradimui, bet periodonto ligų išsivystymui ir ypač jų sunkumui turi įtakos ir genetiniai veiksniai, rūkymas, kai kurios sisteminės organizmo ligos. Sėkmingas periodontito, ypač lėtinio, gydymas priklauso nuo ankstyvos diagnostikos, tinkamo gydymo bei paciento bendradarbiavimo su gydytoju.

Dabar dantų gydytoją galime pasirinkti. Pasirinkime mums patikimą dantų gydytoją, pasitikrinkime savo burnos sveikatą porą kartų per metus ir nekaitaliokime dažnai gydytojo (pacientams, kurie dažnai keičia gydytoją, uždedama du kartus daugiau plombų ir jie greičiau praranda dantis).

Paciento būklę gerai žinantis gydytojas visada primins burnos higienos detales, atsižvelgiant į atsirandančius pokyčius burnoje įvertins naujų higienos priemonių būtinumą būtent jums; žinodamas jūsų bendrą sveikatos būklę, vartojamus vaistus, visada pagalvos, kokią įtaką tai gali turėti jūsų dantų ir burnos sveikatai, kokias pasiūlyti ne tik gydymo, bet ir profilaktikos priemones sėkmingam ligos stabilizavimui.

Ir labai svarbu pradėti mokyti vaiką geros burnos higienos dar ankstyvoje vaikystėje, nes tik tuomet susiformuoja stabilūs burnos higienos įgūdžiai. Jeigu vaikai pradedami mokyti teisingos burnos higienos tik mokykliniame amžiuje, net kas penktas vaikas susikuria sau motyvaciją, kodėl jam nebūtina teisingai valyti dantis. Geri tėvai ir geri dantų gydytojai – tai sveikatos teikėjai, kurių tikslas – eliminuoti dantų ir burnos ligas, o ne vien stengtis gydyti šių ligų suniokotus audinius.