Doc. dr. Rasmutė Manelienė: „Už antibiotikų veiksmingumo išsaugojimą esame atsakingi visi“
Bakterijų atsparumas antibiotikams – viena didžiausių sveikatos grėsmių pasaulyje. Atsparumas antibiotikams atsiranda ir natūraliai, tačiau netinkamai vartojami preparatai tik paspartina šį procesą. Pasaulinės supratimo apie antibiotikus savaitės proga apie racionalų antimikrobinių preparatų skyrimą ir vartojimą pasakoja gyd. endodontologė doc. dr. Rasmutė Manelienė.
Antibiotikai gali būti vartojami specifiškai – tiksliai žinant infekcijos sukėlėją, ir empiriškai – kuomet tik numanomas galimas infekcijos sukėlėjas.
Specifinio gydymo tikslas yra maksimalus gydomasis poveikis, vartojant siauro veikimo spektro, saugų ir ekonomišką antibakterinį vaistą. Empiriniam gydymui dažniausiai skiriami platesnio veikimo spektro antibakteriniai vaistai, nes neretai būna tikėtini net keli skirtingi infekcijos sukėlėjai. Todėl skiriant antibiotiką empiriškai, tikslinga laikytis racionalaus antibiotikų skyrimo principų.
„Ne kiekvienas karščiavimas yra infekcija ir ne kiekviena infekcija yra sukeliama bakterijų. Be to, daugelis infekcijų yra savaime praeinančios ir neturi būti gydomos antibiotikais. Svarbu prisiminti, kad gydymo antibakteriniais vaistais tikslas – sunaikinti bakterijas infekcijos vietoje, o virusų šie vaistai nesunaikina.
Visuomet reikia pasirinkti saugiausią ligoniui antimikrobinį vaistą, o tai padaryti galima įvertinus nuo ligonio priklausančius veiksnius: genetiką, imunodeficitą, amžių, inkstų bei kepenų funkciją, alergiją antimikrobiniams vaistams. Būtina įvertinti galimą nepageidaujamą antibiotiko poveikį, paciento fiziologinę ir patologinę būklę, turi būti nuolatos stebimas skiriamo antibiotiko veiksmingumas bei saugumas“, – paaiškina doc. dr. R. Manelienė.
Apie šiuos bei kitus racionalaus antimikrobinių vaistinių preparatų skyrimo ir vartojimo aspektus bus kalbama lapkričio 22-24 dienomis vyksiančiuose mokymuose, skirtuose odontologų bendruomenei. Registruotis galima čia: https://bit.ly/3l8oV3Q
Racionalus antibiotikų skyrimas ir vartojimas ypač svarbus, nes antibiotikų veiksmingumas mažėja, o infekcijų, kurias gydyti vis sunkiau, skaičius auga.
„Dėl bakterijų atsparumo antibiotikams ilgėja gydymo trukmė, tai lemia ir didesnes gydymo išlaidas, mirtingumo didėjimą. Dar 2018 metais Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras skelbė, kad kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkst. žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių nebeveikia antibiotikai“, – sako doc. dr. R. Manelienė.
Padėtis blogėja atsirandant naujoms bakterijų, kurios yra atsparios keliems antibiotikams tuo pat metu, atmainoms. Tokios bakterijos galiausiai gali tapti atsparios visiems žinomiems antibiotikams. Be antibiotikų grįžtume į laikmetį, kai organų persodinimas, chemoterapija, intensyvioji slauga ir kitos gydomosios procedūros buvo neįmanomos.
Iki atrandant antibiotikus tūkstančiai žmonių mirdavo nuo bakterijų sukeltų ligų. Nuo tada, kai buvo atrasti ir pradėti vartoti antibiotikai, vis daugiau bakterijų tapo atsparios ir rado daug įvairių būdų pasipriešinti antibiotikams. Kadangi atsparumas didėja, o pastaraisiais metais atrandama ir rinkoje pasirodo mažai naujų antibiotikų, atsparumo antibiotikams problema kelia didžiulę grėsmę visuomenės sveikatai.
„Kiekvienas žmogus gali prisidėti prie bakterijų atsparumo antibiotikams proceso mažinimo, tereikia laikytis kelių taisyklių: vartoti tik gydytojo paskirtus antibiotikus ir neužsiimti savigyda; suvartoti visus antibiotikus, kuriuos paskyrė gydytojas ir juos vartoti tiksliai, kaip nurodyta; neišmesti antibiotikų į aplinką, o nunešti į vaistinę utilizavimui“, – sako gyd. endodontologė.
Savigyda – antimikrobinių vaistų įsigijimas be recepto ir vartojimas be gydytojo nurodymo – išskiriama kaip rimta problema, didinanti neracionalų antibiotikų vartojimą. Europoje savigydos antibiotikais paplitimas svyruoja nuo 5 iki 45 proc. Lietuvoje savigyda antibiotikais gali siekti apie 30 proc.
„Už antibiotikų veiksmingumo išsaugojimą esame atsakingi visi. Atsakingai vartojant antibiotikus galima padėti užkirsti kelią atsparių bakterijų vystymuisi ir išsaugoti antibiotikų veiksmingumą, kad juos galėtų vartoti ateities kartos. Todėl svarbu žinoti, kada dera vartoti antibiotikus ir kaip juos vartoti atsakingai“, – primena doc. dr. R. Manelienė.