Diena.lt: kodėl ministerijai pavaldi tarnyba užsimojo patikrinti visas odontologijos įstaigas?

Profesinę dieną šalies odontologai minėjo ne itin linksmai. Neseniai sužinota, kad Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldi tarnyba šiemet tikrins beveik tris kartus daugiau odontologijos įstaigų, nei planuota anksčiau. Tokį užmojį odontologai vertina kaip siekį galutinai sugriauti šešiolika metų gyvavusią jų savivaldą, rašo portalas Diena.lt.

VAIDA MILKOVA, DIENA.LT

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT) prie SAM iš anksto skelbė, kad ruošiasi tikrinti 490 odontologijos įstaigų. Sausio 31 d. paskelbtas naujas, beveik triskart didesnis skaičius – 1 375. Lietuvos Respublikos (LR) odontologų rūmų tarybos pirmininkė profesorė Vilma Brukienė teigia, kad toks sprendimas greičiausiai susijęs su LR odontologų rūmų įstatymo projektu.

– Kaip vertinate VASPVT sprendimą šiemet patikrinti beveik tris kartus daugiau odontologijos įstaigų, nei planuota anksčiau?

– Manome, kad toks sprendimas gali būti susijęs su LR odontologų rūmų įstatymo projektu, kurį Seimas ruošiasi svarstyti pavasario sesijoje. Kitos priežasties, kodėl staiga prireikė patikrinti visas odontologijos įstaigas, aš nematau. Visas, nes prie šiemet planuojamų patikrinti pridėjus patikrintas pernai, bus patikrintos visos.

Minėtas įstatymas mums, odontologams, sugrąžintų šešiolika metų veikusią savivaldą. Iki 2020 m. odontologų licencijavimą vykdė LR odontologų rūmai, vėliau ši funkcija buvo perduota VASPVT. Kai kurios mūsų funkcijos atiteko kitiems SAM padaliniams, o etikos vertinimo nebeliko. Taip savivalda iš mūsų buvo atimta.

Palyginkime: VASPVT šiemet planuoja patikrinti 1 375 odontologijos įstaigas, o medicinos įstaigų – tik trylika. Nejaugi užtikrinti kokybišką gydymą medicinos įstaigose yra mažiau aktualu? Ar tai tikrai yra racionalus mokesčių mokėtojų pinigų naudojimas? Mūsų neįtikina VASPVT direktorės Noros Ribokienės teiginiai, esą tai bus padaryta pasitelkiant vien tarnybos vidinius resursus. Tai skamba nelogiškai. Kaip galima patikrinti tris kartus daugiau, nei planuota iš anksto, nenaudojant papildomų finansinių resursų ar žmogiškųjų išteklių? Arba žmonės turės dirbti viršvalandžius ir už tai turės būti sumokėta.

Be to, kyla abejonių, ar tie patikrinimai bus kokybiški, kai tris kartus didinama kvota. Teigiama, kad tai susiję su antikorupcijos programa, sektoriaus skaidrinimu. Tačiau bus tikrinamos tik licencijavimo sąlygos. Bus tikrinama, ar darbuotojai turi tinkamus dokumentus, kad galėtų dirbti. Finansiniai dalykai – mokesčiai, pajamos, išlaidos – visiškai netikrinami. Mes nesuprantame, kaip skaidrinimas, antikorupcinė veikla susijusi su licencijavimo ir panašių dokumentų tikrinimu. Panašu, kad tikrinimai vyksta kitais tikslais, tik prisidengiama skaidrinimu. Mes manome, kad formaliai siekiama surasti kuo daugiau pažeidimų, kad Seimo pavasario sesijoje, kai bus svarstomas LR odontologų rūmų įstatymo projektas, tie skaičiai būtų pateikti argumentuojant, kodėl negalima rūmams sugrąžinti savarankiškumo.

– Jūsų akimis, kodėl odontologų licencijavimą turėtų vykdyti LR odontologų rūmai?

– Mąstykime valstybiškai. LR odontologų rūmai licencijavimą vykdė iš savo lėšų. Nors SAM atstovai visą laiką tame procese dalyvavo, tačiau iš valstybės biudžeto nebuvo paimtas nė vienas centas. Dabar tai finansuojama mokesčių mokėtojų pinigais.

Be to, mes buvome sukūrę žymiai patogesnę sistemą. Savo lėšomis buvome sukūrę gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų registrą, tikrindavome šių specialistų tobulinimo mokymus. Juk kiekvienas odontologas, norėdamas prasitęsti licenciją, kas penkerius metus turi išklausyti 120 valandų kvalifikacijos tobulinimo kursus. Mes patys kviesdavome lektorius, tikrindavome, kokie tai lektoriai, ar tai aktualūs mokymai. Visos išklausytos valandos buvo fiksuojamos registre. Specialistams nereikėjo kaupti sertifikatų, diplomų. Dabar jie turi tuos dokumentus kaupti, skenuoti, siųsti VASPVT. Jie deklaruoja, kad tą sistemą tobulina. Kalbama, kad tam VASPVT net skirta papildoma suma su šešiais nuliais. Tačiau LR odontologų rūmai jau seniai turėjo savo lėšomis sukurtą gerai veikiantį registrą, tai kam švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus, siekiant sukurti tai, kas sukurta ir gerai veikia?

Kadangi dabar reikia popierinių dokumentų, padidėjo administracinė našta odontologijos įstaigoms. Šį faktą paminėjo daugelis mūsų užsakymu atliktos apklausos respondentų – odontologijos įstaigų. Jei odontologas arba įstaiga daugiau laiko sugaišta tvarkydami dokumentus, tai taip pat kainuoja. Už tai sumoka pacientas.

VASPVT, kai iš LR odontologų rūmų buvo atimamos funkcijos, deklaravo, kad odontologijos paslaugų kainos yra didelės ir, esą, kai jie perims licencijavimą, šių paslaugų kainos sumažės. Tačiau jiems perėmus licencijavimą kainos nesumažėjo.

Be to, mes kontroliavome, kaip tobulinasi odontologai, šiuo metu tai visiškai nedaroma. Anksčiau mes tikrindavome kiekvieną lektorių, kiekvieną temą. Dabar komisijoje prie SAM, kuri vertina odontologų kvalifikacijai kelti teikiamus mokymus, nėra nė vieno odontologo. Pasitaiko atvejų, kai mokymai apie šlapimo takų infekcijos gydymą įskaitomi kaip odontologų tobulinimasis.

– Kaip 2020 m. buvo motyvuojama tai, kad perimamos kai kurios funkcijos iš LR odontologų rūmų?

– Buvo keletas motyvų. Mums buvo prikišama, kad rūmai nesirūpina šio sektoriaus skaidrumu. Tačiau juk ne LR odontologų rūmų ir ne SAM funkcija yra kontroliuoti, kaip mokami mokesčiai. Tai yra Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos funkcija. Vis dėlto, nors rūmams tai nepriklausė, mes rūpinomės sektoriaus skaidrumu. Su minėtomis institucijomis LR odontologų rūmai intensyviai bendradarbiavo ir bendradarbiauja, organizuojame įvairius mokymus ir matome rezultatus – mokesčių surinkimas metai iš metų auga.

Dabar tą patį nesirūpinimo skaidrumu priekaištą galima peradresuoti VASPVT.

Kai buvo ruošiamasi licencijavimą perimti iš LR odontologų rūmų, buvo įžvelgtas interesų konfliktas, kad odontologai patys save licencijuoja. Tačiau tada reikėtų naikinti ir Architektų rūmus, ir Notarų rūmus, ir t.t. Panašių rūmų Lietuvoje yra kelios dešimtys. Kodėl ten tas pats principas tinka, o čia – ne?

Kitas dalykas, kad licencijavimo funkcijos rūmai niekada nevykdė vieni. Netiesa, kad be LR odontologų rūmų, be pačių odontologų niekas jų nelicencijavo. Visose komisijose, atsakingose už licencijavimą, dalyvaudavo SAM paskirti atstovai.

Ir jeigu sakoma, kad anksčiau viskas buvo blogai, tai kodėl tokio klausimo anksčiau nekėlė mūsų darbe dalyvavę SAM atstovai? Be to, mus kaltino tuo, kad mes nesutvarkome odontologijos paslaugų kainų. Tačiau, kai LR odontologų rūmai pabandė imtis kainų reguliavimo, iš karto gavome Konkurencijos tarybos įspėjimą, kad to daryti negalima. Mes ir šiandien SAM siūlome, kaip kainas būtų galima sumažinti.

– Kaip būtų galima tai padaryti?

– Pavyzdžiui, mažinti PVM infekcijų kontrolės priemonėms. Šių priemonių suvartojimas pandemijos metu išaugo kelis kartus. Viešosios įstaigos jas perka taikant lengvatinį 5 proc. PVM tarifą. Privačios įstaigos, kurios neturi pasirašiusios sutarčių su ligonių kasomis, ir tai sudaro apie 80 proc. viso odontologijos paslaugų sektoriaus, perka šias priemones taikant 21 proc. PVM tarifą. Galų gale minėta biurokratinė našta neprisideda prie kainų mažinimo. Per dvejus metus VASPVT nieko nepadarė, kad tos kainos sumažėtų.

LR odontologų rūmai nuolat buvo kaltinami tuo, kad lietuviai yra bedančių tauta. Tai deklaruojama ir Seime.

– Lietuvių dantų, burnos sveikatos būklė iš tiesų prasta. Galima sakyti, kad iš dalies tai lemia aukštos odontologijos paslaugų kainos.

– Viskas prasideda nuo profilaktikos ir jos nebuvimo, nuo žmogaus netinkamos elgsenos. Apie 95 proc. dantų ligų gali būti išvengiama. Čia labai svarbus švietimas. Ką VASPVT per tuos dvejus metus padarė šviesdama žmones, kad dantų ligų ir bedantiškumo mažėtų? Žinoma, VASPVT teisinasi, esą švietimas nėra jų darbo laukas. Tačiau lietuvių bedantiškumo argumentas buvo labai stipriai naudojamas, siekiant atimti iš mūsų licencijavimo funkciją. LR odontologų rūmai šiandien daugiausia Lietuvoje skiria dėmesio burnos, dantų ligų profilaktikai. Mes finansuojame įvairias priemones, reguliariai rengiame šviečiamuosius vebinarus, jie skirti visiems Lietuvos žmonėms ir yra nemokami. Netrukus pradėsime vykdyti didžiulę profilaktikos programą visoje Lietuvoje. Startuoja nauja mūsų programa – Neįgalių vaikų burnos sveikatos gerinimo programa. Tokios programos yra SAM vienas iš darbo laukų. SAM buvo paruošusi ir patvirtinusi Nacionalinę burnos sveikatos programą 2016–2020 m. Ar kas nors pastebėjo, kad ji vyksta? Ji taip ir liko stalčiuje, nes lėšų jai įgyvendinti neskirta. Dabar bandoma ją pratęsti, tačiau neaišku, ar ji ir vėl neliks formali.

Mes SAM ne kartą siūlėme, kaip pagerinti gyventojų burnos sveikatos būklę. Esame pateikę finansavimo keitimo planą, akcentuojame: ydinga praktika, kai žmonės labai lengvai gauna pinigų dantims protezuoti. Tam valstybė skiria didžiules sumas, tačiau beveik visiškai neskiriama lėšų profilaktikai. Turėtų būti atvirkščiai: mes turėtume skirti daugiausia pinigų tam, kad užaugintume sveiką žmogų. Dabar profilaktika neskatinama, o  kai visi dantys sugenda, skiriami tūkstančiai eurų vienam pacientui, kad jis galėtų protezuoti prarastus dantis. Taip politiniu lygiu siunčiama bloga žinutė žmogui, kad jis gali neprižiūrėti dantų, o paskui gauti pinigų dantims protezuoti.

Nepaisant to, kad savivaldos teisės iš mūsų buvo atimtos, mes ir toliau teikiame SAM pasiūlymų, kad pacientams būtų geriau. LR odontologų rūmai šviečiamąją veiklą vykdė ir vykdo, leidinius leido ir leidžia savo lėšomis. Bet priimti politinių sprendimų, kad pagerėtų odontologijos paslaugų prieinamumas, kad augtų sveika karta, LR odontologų rūmai negali. Tam turi būti priimti politinio lygmens sprendimai.

– Iš ko susideda odontologijos paslaugų kaina?

– Kaina daugiausia susideda iš to, ką išleidžia odontologas. Jei tai yra privati įstaiga, kainuoja ne tik brangios darbo priemonės, medžiagos, bet ir patalpos, medicinos aparatūra. Priminsiu, kad viešosios įstaigos, poliklinikos, nemoka nei patalpų nuomos, nei už aparatūrą. Be to, prisideda krūva biurokratinių reikalavimų. Pavyzdžiui, odontologijos kabinetą gali valyti tik specialius valymo kursus baigusi valytoja. Brangiai kainuoja ir utilizuoti atliekas. Šiukšlės iš odontologijos klinikos negali būti tiesiog išmetamos. Jos turi būti pasveriamos ir saugomos šaldytuvuose. Turi atvažiuoti speciali firma jų surinkti ir išvežti utilizuoti. Visa tai kainuoja. Kaip minėjau, pirkdami infekcijų kontrolės priemones, privačiai dirbantys odontologai moka visą 21 proc. PVM tarifą. Tai taip pat išaugina kainą. Yra ir daugybė kitų reikalavimų, pabranginančių šias paslaugas.

– Kaip jūs vertinate galimybes Lietuvoje gauti nemokamas odontologijos paslaugas?

– Kiekvienas pilietis turi teisę prisirašyti prie viešosios įstaigos, teikiančios sveikatos priežiūros, taip pat ir odontologijos paslaugas. Ten, kalbant apie vaikų gydymą, viskas yra nemokama. Socialiai remtiniems asmenims, pensininkams – taip pat. Darbingo amžiaus žmonės viešojoje įstaigoje (poliklinikoje ir pan.) mokės tik už darbo metu sunaudotas medžiagas, taip pat infekcijų kontrolės medžiagas. Taigi, čia suma nebus labai didelė. Žmonės dažnai teigia, kad odontologijos paslaugos labai brangios, bet vis tiek gydosi dantis privačiose įstaigose. Vadinasi, kažkokia netvarka yra viešajame sektoriuje. Arba žmogui ten labai ilgai tenka laukti tos paslaugos, jis jos laiku negauna, arba ta paslauga nekokybiška. Tai akmuo į viešojo sektoriaus daržą.

– Ar žmogus gali laisvai pasirinkti, kurioje viešojoje įstaigoje (poliklinikoje, ambulatorijoje) nemokamai gydytis dantis?

– Negali, skirtingai, nei, pavyzdžiui, renkantis psichikos sveikatos specialistą. Kitas klausimas yra apmokėjimas už tą nemokamą gydymą. Jei žmogus prisirašo prie kokios nors poliklinikos ar šeimos centro, už jo dantų gydymą, kitaip tariant, odontologinę priežiūrą, tas centras gauna apie 20 eurų per metus. Ir žmogus gali gauti paslaugas tik pas tame šeimos centre dirbantį odontologą. Jei žmogui netinka tos paslaugos, jis eina gydytis privačiai, ir tas 20 eurų metams šeimos centre lieka. Žinoma, tai yra labai maža suma. Mes teigiame, kad žmogus turi turėti teisę pasirinkti odontologą, kad jis tuos 20 eurų galėtų persinešti kitur ir galėtų primokėti trūkstamą pinigų sumą pats.

Mažai žmonių – gal apie 20 proc. – gydosi dantis valstybinėse įstaigose, kurios dabar yra tapusios viešosiomis įstaigomis. Nepaisant to, kad žmogus ten nesilanko, pinigai odontologinei priežiūrai vis tiek nukeliauja į tą viešąją įstaigą.

 – Kokią paslaugą odontologas gali suteikti už 20 eurų?

– Nelabai ką, net profilaktikos už tokią sumą neatliksi. Viešosios įstaigos tik taip ir išgyvena, kad didžioji dalis žmonių neina jose gydytis dantų. Šių žmonių nepanaudoti pinigai panaudojami nedidelės ateinančiųjų dalies dantims gydyti. Tačiau, įsivaizduokime, į viešąsias įstaigas ateitų dantų gydytis didžioji ten prisirašiusių žmonių dalis. Ką jie gautų už 20 eurų?

Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, deklaruojančių, kad visiems savo gyventojams suteikia nemokamą odontologinį gydymą. Kai kurios valstybės darbingo amžiaus žmonėms apmoka tik profilaktines patikras ir burnos higieną. Taip žmonės tampa suinteresuoti rimtai rūpintis savo dantimis, nes supranta, kad vėliau jiems teks mokėti iš savo kišenės.

Nemokamo gydymo nebūna – arba mums suteikiamas nemokamas, bet labai prastos kokybės gydymas, arba darbingo amžiaus žmonėms nemokamai atliekama tik profilaktika. Jeigu jie nesirūpina dantimis, už jų gydymą vėliau moka patys. Bet tuos pinigus, kurie iki šiol buvo skiriami jiems, tuos 20 eurų, mes galime solidariai skirti, pavyzdžiui, vaikų, senjorų, neįgaliųjų odontologinei priežiūrai.

Yra visokių odontologijos paslaugų finansavimo modelių. Kai kuriose šalyse dirbantys asmenys, kurie patys moka už odontologinę priežiūrą, gali pasinaudoti tam tikromis mokesčių lengvatomis – susigrąžinti dalį už odontologijos paslaugas sumokėtų pinigų.

– LR odontologų rūmų įstatyme kalbama tik apie savivaldą, ne apie finansavimo modelio keitimą?

– Taip. Finansavimo modelio keitimas yra Vyriausybės ir Seimo prerogatyva.

Be kai kurių minėtų dalykų, LR odontologų rūmų įstatyme kalbama ir apie pacientų saugą. Šiuo metu ja, galima sakyti, niekas nesirūpina. Anksčiau suteiktomis odontologijos paslaugomis nepatenkinti pacientai galėjo kreiptis į LR odontologų rūmus. Mes tuos skundus nagrinėdavome: sudarydavome konsiliumus, kviesdavome tą žmogų, apžiūrėdavome, kas ir kaip padaryta, ir spręsdavome. Dabar VASPVT, nagrinėdama skundus, patikrina tik dokumentus. Ir net jei odontologas atlieka darbą blogai, tačiau dokumentus užpildo taip, kaip turi būti, VASPVT atrodo, kad viskas ir yra puiku. Be to, mes skundus nagrinėdavome regioniniuose skyriuose, o dabar žmogui tenka važiuoti į Vilnių.

Kalbant apie kainas, ir spauda rašė, kad, iš pradžių odontologas pasako vieną kainą, o paskui nurodo kitą. Anksčiau, kai rūmai dar vykdė savo funkcijas, LR odontologų rūmų įstatyme buvo parašyta: jei garbės teismas pripažįsta, kad odontologas nusižengė etikai, galima taikyti sankciją stabdyti licenciją. Dabar odontologų etikos nesvarsto, ja nesirūpina niekas. Nebeliko tokios institucijos, kuriai pacientas galėtų pasiskųsti dėl odontologo etikos. Ir jokios sankcijos už tai netaikomos.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga mėgsta sakyti: ko tie odontologai skundžiasi, juk mes iš jų tik licencijavimą atėmėme? Tai akivaizdus melas. Iš LR odontologų rūmų buvo atimtas ne tik licencijavimas. Atimta kvalifikacijos tobulinimo kontrolė, etikos priežiūra, skundų nagrinėjimas.

– LR odontologų rūmai išsilaiko iš nario mokesčių, valstybės finansavimo negauna?

– Negauna ir niekada negavo. Išsilaiko ne tik iš nario mokesčių. Nario mokestis odontologui siekia 60 eurų per metus, vien iš to neišsilaikytume. Rūmai organizuoja gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų tobulinimosi renginius, vykdo programas. Iš viso to išsilaikome.

Mūsų priešai tikėjosi, kad rūmai sužlugs, atėmus licencijavimo funkciją. Tačiau taip neįvyko. Iki tol turėjome 8,5 tūkst. narių, beveik tiek pat jų turime ir dabar. Rūmai vienija gydytojus odontologus, kurių Lietuvoje yra apie 4,5 tūkst., taip pat burnos higienistus, odontologo padėjėjus, dantų technikus. Kitaip tariant, burnos priežiūros specialistus.

Net jei savivalda liktų iš mūsų atimta, tikiu, kad rūmai išliks. Tikiuosi, kad sveikas protas nugalės ir savivalda LR odontologų rūmams, kaip gydytojams odontologams ir burnos priežiūros specialistams atstovaujančiai institucijai, bus sugrąžinta.

Perskaityti visą straipsnį galite čia: https://www.diena.lt/naujienos/sveikata/sveikata/kodel-ministerijai-pavaldi-tarnyba-uzsimojo-patikrinti-visas-odontologijos-istaigas-1064090