Spaudos konferencija "Pirmajai Lietuvos medikų savivaldai 10 metų: šių dienų odontologijos Europos Sąjungoje ir Lietuvoje uždaviniai ir jų sprendimo būdai Lietuvos piliečių labui"

Š.m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo konferencijų salėje įvyko spaudos konferencija tema „Pirmajai Lietuvos medikų savivaldai 10 metų: šių dienų odontologijos Europos Sąjungoje ir Lietuvoje uždaviniai ir jų sprendimo būdai Lietuvos piliečių labui“. Konferencijoje dalyvavo LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Europos odontologų tarybos (The Council of European Dentists (CED)) prezidentas dr W. Doneus, Estijos odontologų asociacijos prezidentas dr. M. Vink, Estijos odontologų asociacijos viceprezidentė dr. P. Väli, LR odontologų rūmų Tarybos pirmininkas A. Šeikus, LR odontologų rūmų Tarybos pirmininko pavaduotoja doc. dr. A. Tutkuvienė, LR odontologų rūmų Tarybos pirmininko pavaduotojas P. Ralys ir kiti.

LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D. Mikutienė spaudos konferencijos metu akcentavo, jog odontologai vieni pirmųjų ėmėsi privačios medicinos praktikos. Pirmieji įkūrė profesinę savivaldą ir šiandien turi ne tik ką pasakyti, bet ir rodo pavyzdį kitiems. Maža to, aktyviai dalyvauja rengiant teisės aktus, gerinant gydytojų odontologų kvalifikaciją, įgyvendinant profilaktikos programas ir daugelį kitų sričių. Dirba konstruktyviai tiek su Sveikatos apsaugos ministerija, tiek ir su sveikatos politikais. Į jų nuomonę, pastabas atsižvelgiama. „Nė neabejoju, kad Odontologų rūmų pavyzdžiu turėtų pasekti ir kitų medicinos profesijų atstovai. Žinoma, kaip ir visose srityse, taip ir šioje yra problemų. Viena pagrindinių – finansavimo klausimas. Kaip rodo įvairūs tyrimai, lietuvių burnos higiena toli gražu nėra ideali. Ką gi tai reiškia? Turime skirti didesnį dėmesį profilaktikai. Kadangi šie metai paskelbti Vaikų sveikatingumo metais, manau, reikėtų atkreipti didesnį dėmesį būtent į juos ir jų burnos higieną. Manau, vienas blogiausių sprendimų buvo panaikinti gydytojo odontologo kabinetus mokyklose. Reikia sekti kitų šalių pavyzdžiu ir sudaryti sąlygas, kad tiek mokyklose, ir ypač vaikų darželiuose, būtų specialistai, kurie mokytų rūpintis burnos higiena. Per dešimt metų Odontologų rūmai pateikė tikrai puikių idėjų, kaip pagerinti situaciją, o pastarasis siūlymas dėl mobiliųjų punktų - vienas geriausių. Ir manau, kad jam tikrai neatsiras besipriešinančiųjų“ – sakė LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė.

Lietuvos Respublikos odontologų rūmų Tarybos pirmininko pavaduotoja doc. dr. A. Tutkuvienė pristatė pranešimą „Lietuvos Respublikos odontologų rūmų – kaip pirmosios medikų profesinės savivaldos Lietuvoje – įkūrimo svarba ir atsiradimo priežastys“. Jame pabrėžiama, kad pirmąją savivaldą Lietuvoje paskatino kurti tarptautinė patirtis. Savivalda pralaužė ledus biurokratinėje sistemoje taip pat jos atsiradimas pažadino odontologų bendruomenės pilietiškumą.

Europos odontologų tarybos prezidentas dr. W. Doneus, pristatydamas odontologijos uždavinius Europos Sąjungoje ir Lietuvos odontologijos vaidmenį Europos kontekste, sakė: „Lietuvos Respublikos odontologų rūmų darbas nėra vien tik spręsti vietos problemas, nors, žinoma, jie jas išmano puikiausiai. Rūmų specialistai aktyviai dalyvauja ir tarptautiniu lygiu. Dalinamės patirtimi ir tikrai yra ko iš Lietuvos pasimokyti. Manau, kad sveikatos politikai turėtų džiaugtis turėdami tokį partnerį. Juk aukštos kvalifikacijos specialistų reikia visur, ir svarbiausia, kad jie moka ne tik kelti problemas, bet ir pateikia siūlymų, kaip jas spręsti“.

Estijos odontologų asociacijos viceprezidentė dr P. Väli pranešime „Baltijos šalių bendradarbiavimas ir bendros strategijos kūrimo reikalingumas“ akcentavo, kad kartu su Lietuvos odontologų rūmais bendradarbiaujama praktiškai nuo Rūmų įsikūrimo pradžios. „Kasmet susitinkame kongresuose, aptariame aktualijas, dalijamės patirtimi. Stebėjome, kaip ši savivalda kūrėsi ir ko pasiekė. Lengva nebuvo, tačiau jų pavyzdys ragina ir mus nesėdėti vietoje kuriant Estijos odontologų savivaldą. Kol kas mes jos neturime, bet matydami, kaip ir kiek daug pavyksta jums pasiekti, negalime atsilikti. Kalbu ne tik apie valstybės investicijas į šią sritį, bet ir apie gydytojų odontologų kvalifikacijos kėlimą, tobulinimąsi ir daugelį kitų dalykų. Svarbiausia, tą patvirtina ir Lietuvos pavyzdys, turi pasikeisti ir valstybės požiūris, kad į mūsų siūlymus būtų atsižvelgiama arba jie būtų aptariami“ – teigė Estijos odontologų asociacijos viceprezidentė.

Spaudos konferencijos metu Lietuvos Respublikos odontologų rūmų Tarybos pirmininkas A. Šeikus susirinkusius dalyvius supažindino su odontologijos Lietuvoje problemomis, aktualijomis ir ateities vizija. Išskirtos šios pagrindinės odontologų bendruomenės aktualijos: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomo projekto „Baltieji chalatai” metu iškilusios problemos; odontologijos, burnos priežiūros specialistų praktikos bei įmonių licencijavimo tvarkos, teisės aktų pakeitimo projektų parengimo išduodant licencijas klausimas; viešųjų ir privačių interesų derinimo būtinumas; vaiko sveikatos pažymos su odontologo įrašu įteisinimas, kuris turėtų padėti surinkti statistinius epidemiologinius duomenis nacionaliniu mastu; gydytojų vaikų odontologų konsultacijos su manipuliacijomis įteisinimas; mažų įmonių veiklos vykdymas ir administracinės naštos mažinimas; e-medicina ir e-kortelės odontologijoje reikalingumas; specialistų ruošimas ir odontologų bei burnos priežiūros specialistų pasiskirstymas Lietuvoje; dantų protezavimas iš PSDF lėšų; galimybės ūkio subjektams vykdyti veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą; profilaktikos renginių organizavimas ir kt.

Atidžiai išnagrinėję situaciją Lietuvoje, įvertinę ES šalių patirtį Rūmai paruošė ir LR Sveikatos apsaugos ministerijai pristatė odontologijos strategiją. Kadangi daugiausia odontologinių paslaugų yra teikiama didžiuosiuose Lietuvos miestuose, čia dirba ir didžiausia dalis šalies odontologų (pagal ES vidurkį gydytojų odontologų skaičius Europoje, tenkantis 10 tūkst. gyventojų yra 6,7, tuo tarpu 2014 m. Vilniuje šis skaičius siekia 17,9, Kaune – net 29,1, bendras Lietuvos vidurkis – 12,1), o atokesnėse Lietuvos vietose gydytojų odontologų trūksta, siūloma keisti specialistų rengimo ir įdarbinimo tvarką taip pat pagal naują strategiją būtų įteisinta vienerių metų internatūra, kurią studentai atliktų patvirtintose bazėse. Manoma, kad būtų tikslinga didžiuosiuose šalies miestuose steigti pagrindinius profilaktikos centrus, mažesniuose miestuose – filialus. Šie centrai būtų pavaldūs valstybei ir bendradarbiautų su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, mokyklomis, visuomenės sveikatos biurais. Juose būtų įdarbinti gydytojai vaikų odontologai, burnos higienistai. Siūlomos pažangios naujovės: teikti mobilią odontologinę pagalbą specializuotuose autobusiukuose, kuriose bus teikiamos profilaktikos ir odontologinės paslaugos atokiuose Lietuvos miestuose.