Doc. dr. Rūta Bendinskaitė: kas yra kariesas ir kaip jį atpažinti?
Kariesas, dar geriau žinomas kaip dantų ėduonis, yra dažna liga. Tai patvirtina ir gydytoja odontologė doc. dr. Rūta Bendinskaitė, sakanti, kad visame pasaulyje vyrauja karieso pandemija. Visuomenei skirtoje Odontologų rūmų laidoje „Odontologai pataria“ gydytoja papasakojo apie karieso atsiradimą, atpažinimo būdus ir kodėl šią ligą būtina gydyti.
– Kas yra kariesas?
– Kariesas yra dantų liga. Viskas prasideda nuo dantų paviršiaus tirpimo, o kai procesas pažengia, visa tai perauga į danties vidinių audinių minkštėjimą ir galiausiai susidaro uždegimas. Iš pradžių žmogus gali jausti danties šiurkštumą, vėliau skylutę ir situacijai blogėjant gali būti jaučiamas skausmas, tinimas ir kiti nemalonūs simptomai.
– Ar dantų kariesas (ėduonis) yra didelė problema Lietuvoje lyginant su visu pasauliu?
– Visame pasaulyje kariesas yra pandeminė liga. Žinoma, žmonės serga skirtingai, priklausomai nuo šalies bendrų įpročių, higienos, mitybos. Serga skirtingai ir pagal tai kokia yra sveikatos sistema šalyje, nes tai yra ir gyvenimo būdo liga. Lyginant Lietuvą ir kitas išsivysčiusias šalis, kurios skiria dėmesį prevencijai, Lietuvoje stipriai sergama kariesu ir žmonės kreipiasi į specialistus tik tada, kai jau yra komplikacijos ar stipriai pažeisti dantys. Tačiau yra ir neišsivysčiusių šalių, kur situacija yra blogesnė nei pas mus.
– Kaip atpažinti kariesą?
– Žmogus simptomus gali arba jausti, arba ne. Yra atvejų ir visai neretai, kai yra tik danties pažeidimo pradžia arba randami didžiausi pažeidimai, bet žmogus jokių simptomų nejaučia. Yra ir tokių žmonių, kurie jaučia dantų jautrumą, kai visai nėra jokio pažeidimo. Visa tai gali būti dėl žmogaus anatomijos, fiziologijos. Todėl ir rekomenduojama reguliariai lankytis pas odontologą, nors ir nejaučiami jokie simptomai, nes taip galima užkirsti kelią atsirandančiam danties pažeidimui.
Pirminis karieso simptomas yra danties jautrumas nuo saldaus maisto. Jeigu kažką valgant saldaus kažkur jaučiamas danties nudiegimas, yra galimybė, kad tai yra atsirandančio karieso pradžia. Ir nebūtinai tai reiškia, kad reikės dantį gręžti ir plombuoti, kai yra tik pati pradžia, galima taikyti konservatyvius būdus, pradedant nuo to, kad pacientas turi labai atsakingai ir reguliariai atlikti dantų higieną. Jeigu norima pasitikrinti ar gerai išvalyti dantys, yra specialios priemonės, kurios tai parodo, arba galima apsilankyti pas burnos higienos specialistą.
Kariesas yra bakterinė, infekcinė liga, kuri priklauso ir nuo mūsų mitybos, polinkio į imunitetą. Angliavandeniai, kuriuos mes vartojame, kažkuriam laikui likdami ant mūsų dantų paviršiaus išskiria rūgštis, kurios ardo dantį.
– Ar galima vizualiai, stovint prieš veidrodį, pamatyti kariesą?
– Jeigu tai yra iš priekinės burnos pusės, lūpos ar žando, tai tuomet mes galime pamatyti. Bet paradoksas toks, kad žmonės pamato tik juodus taškelius, o tai nėra gedimo pradžia. Galbūt tai pigmentinės dėmelės arba gali būti sustojęs kariesas, tačiau bet kokiu atveju reikia pasirodyti gydytojui specialistui.
Pati karieso pradžia yra baltos spalvos ir mes ją galime matyti, jeigu ji yra matomoje vietoje. Bet žmogus dažniausiai į tai nekreipia dėmesio ir neina tikrintis pas specialistą.
Tačiau vis tiek reikia apsižiūrėti dantis prieš veidrodį: ar jie sveiki, ar nėra skylučių, ar nėra spalvų pakitimų. Geriausia žinoma apsilankyti pas specialistą, nes yra ne tik priekinis paviršius, bet dar ir tarpdančiai, gomurinis paviršius.
– Be danties skausmo, kokie dar simptomai gali būti?
– Gali būti jaučiami nepatogumai – maisto strigimas į tarpdančius, negraži dantų estetika, trumpalaikis dantų jautrumas valantis dantis ar valgant.
– Kada kariesas yra gydomas?
– Kariesą, kaip ligą, reikia iš karto gydyti. Gydymas priklauso nuo to, ar kariesas yra aktyvus, ar ne. Iš pradžių gali prireikti tik elementarios dantų švaros su dantų pasta su floridais. Galbūt gali prireikti ir didesnės koncentracijos, medžiagų mineralizacijos, prie dantų pastos dar pridedant papildomus dantų kremus. Bet yra pasiekiama tokių ribų, kada jau prireikia dantų gręžimo ir plombavimo.
– Ar galite papasakoti, kaip vyksta karieso gydymas? Ar jis toks baisus, kaip dauguma galvoja?
– Priklauso nuo problemos. Jeigu karieso gydymas pradedamas nuo jo stabdymo, tai jis visai nebaisus, tik reikalaujantis daug laiko, pastangų. Du kartus per dieną pasiimant šepetuką, pastą, tarpdančių priemones, nemažiau dvi minutes nuosekliai valyti dantis. Stebėti ką ir kada valgote, kad nenorėtumėte užkandžiauti.
Gydymas, kuris jau vyksta odontologo kabinete, priklauso nuo žmogaus nusiteikimo ir problemos. Jeigu yra labai didelis danties pažeidimas, tam yra nuskausminimas. Bet žinoma, visi tie girdimi danties gręžimai yra labai nemalonūs ausiai. Ir nors turime labai pažangią aparatūrą ir medžiagas, viskas priklauso nuo žmogaus psichologinės būsenos.
– Ar gali suplombuotame dantyje vėl atsirasti kariesas?
– Tikrai taip. Jei yra uždėta plomba, joje niekas nesivystys. Bet aplink ją yra dantis, emalis, o dantis yra gyvas, todėl visa tai gali kartotis. Ir priklausomai nuo besitęsiančios ligos, jeigu ėduonis yra aktyvus – tai jis kartojasi, jeigu ne – nesikartoja kaip pirminis, bet plomba (užpilas) per tam tikrą laikotarpį gali pakeisti spalvą ir kramtant įskilti, patrupėti ir galiausiai lūžti. Todėl visada sakau, kad nieko nėra amžino.
– Kas būna, jeigu žmogus nusprendžia negydyti karieso?
– Gali būti įvairiai. Jeigu tai aktyvi eiga, tai gerai nesibaigs ir gali tik blogėti. Jeigu tai neaktyvus kariesas, jis gali būti toks dešimtmečius ir nieko nebus. Tačiau pats žmogus to nuspręsti negali – ar reikia gydyti, ar ne, dėl to turi kreiptis į specialistus. Bet vis dėlto, jeigu yra aktyvus kariesas ir atsiradusi skylutė, ji progresuos ir baigsis danties suirimu, jeigu ne aktyvi, užteks tik reguliaraus dantų švaros palaikymo.
– Ar dėl karieso gali išsivystyti kitų gretutinių ligų?
– Nepasakyčiau, kad tiesiogiai dėl karieso gali atsirasti bendrinių ligų. Bet jeigu paimtume karieso pasekmes, dantų nevalymą, dantų irimą, periodonto ligas, kas gali sukelti dantų praradimą, tai jeigu dantų nėra, prasideda virškinimo sistemos, skrandžio ligos. Jeigu yra labai nešvari burna ir patenka iš periodonto į kraujotaką mikroorganizmai, yra nustatytas ryšys, susijęs su ir širdies kraujagyslių ligomis ir su nėštumo problemomis, bei su keliomis ligomis, kurios susijusios su imunitetu. Kitaip tariant, sveika, švari būna yra netiesiogiai susijusi su bendra gera savijauta.
– Ar karieso atsiradimui gali turėti įtakos genetika?
– Tokio kaip karieso geno nėra, bet polinkis susirgti gali būti. Bet viskas priklauso nuo vaikystės, kaip šeimoje buvo mokama valytis dantis, kokie gyvenimo įpročiai, mityba. Kaip dažnai buvo lankomasi pas odontologus. Ir jeigu tėvai visai nekreipia dėmesio į dantų sveikatą, tai vaikui sąmoningumas apie sveikus dantis, jų priežiūrą greitai tikrai neateis. Ir kai suaugęs, pilnametis žmogus ateina pas odontologus ir sako, kad nori sveikų, gražių dantų, domisi plombavimu, atstatymu, visa tai jau būna vėlu. Todėl tą šeimyninį polinkį vadinčiau ir kartu paveldimumu, ir gyvenimo būdu.
– Ar gali kariesas būti užkrečiamas?
– Kadangi tai yra infekcinė liga, tai hipotetiškai yra galimybė užsikrėsti. Bet jeigu pora gyvena kartu jau ilgą laiką, tai pavyzdžiui bučiuojantis susiformuoja stabili mikroorganizmų bendruomenė burnoje ir tada patekti „blogiečiams“ ir burnoje išgyventi nėra lengva.
Visas „Odontologai pataria“ laidas galite peržiūrėti arba perklausyti čia:
Youtube: https://bit.ly/335tC9T
Spotify: https://spoti.fi/3rPgb5b
Podbean: https://bit.ly/3qDlWBt