Palangos g. 2-7, Vilnius LT-01117
(8 5) 212 2510

Odontologė pabrėžė vaikų burnos priežiūros svarbą: „Turiu nemažai pacientų, kuriems yra tik vieneri metai“

Vaikų odontologė Lina Džiaugytė-Eyeberdiyev pabrėžia, kad vaikų burnos ligų paplitimas Lietuvoje – labai didelis, todėl ypač svarbi burnos priežiūra. „Turiu nemažai pacientų, kuriems yra tik vieneri metai“, – laidoje „Odontologai pataria“ sakė vaikų odontologė. Ji ne tik papasakojo apie dažniausiai vaikus kamuojančias burnos ligas, bet ir kaip jas pastebėti, užkirsti joms kelią ir kaip taisyklingai prižiūrėti vaikų dantis.

– Kokia yra situacija su vaikų burnos sveikata Lietuvoje?

– Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje vaikų burnos ligų paplitimas yra gana aukštas, jis siekia 70-90 procentų. Pagrindinės ligos – dantų ėduonis (kariesas) ir dantenų uždegimas.

– Kokios priežastys lemia tokį didelį vaikų burnos ligų paplitimą?

– Vis dar trūksta informacijos apie vaikų burnos priežiūrą, dažniausiai ir įpročius pakeisti būna

sudėtinga.  

Dantų karieso problemos kyla dėl blogai išvalytų dantų, paliekant apnašas ant dantų. Jeigu tai būtų daroma kruopščiai, reguliariai du kartus per dieną, tokia problema nebūtų taip intensyviai paplitusi visuomenėje.

– Koks jūsų praktikoje pats mažiausias pacientas kreipėsi dėl burnos ligų?

– Turiu nemažai pacientų, kuriems yra tik vieneri metai. Dažniausiai tėvai prieš pirmus gimtadienius retai kada atveda vaikus apžiūrai. Atveda tada, kai patys pamato problemą.

Odontologams tai yra opi problema, jie per vėlai pamato vaiko dantis, nesuteikia tėvams laiku kokybiškos informacijos, kaip prižiūrėti vaiko dantis.

– Kada turi būti pirmas vaiko apsilankymas pas odontologą?

– Geriausia vaiką atvesti pas odontologą tada, kai išdygsta pirmasis dantukas, tuomet odontologas gali parodyti, kaip išvalyti dantis, kokia priežiūra reikalinga. Jeigu tėvams atsiranda klausimų apie vaikų burnos priežiūrą dar laukiantis jo, jie gali ateiti ir anksčiau pas savo odontologą ir gauti visą reikiamą informaciją.

– Kaip tėvams atskirti pirmus požymius, kad vaikui jau pradeda gesti dantys?

– Tėvams valant vaiko dantis reikia apžiūrėti, ar nepasikeitusi danties forma, ar neatsirado aptrupėjimų, nuskilimų.

Dar vienas iš požymių yra spalva. Jeigu ant danties matoma balta, lyg kreidos spalva, tuomet tai yra aktyvus kariesas, jau paveikęs danties emalį. Tokiu atveju reikia kuo greičiau apsilankyti pas odontologą.

– Kokios dar dažnos burnos ligos ir kaip jų išvengti?

– Tarp vaikų yra dažnos dantenų ligos, dantenų uždegimas, kuomet valantis dantis kraujuoja dantenos. Ši problema atsiranda tada, kai nepakankamai gerai valomi dantys kelias dienas iš eilės. Lyginant su kariesu, dantenų uždegimas yra lengvai išgydoma liga, tereikia kruopščiai ir taisyklingai valyti dantis.

– Ar verta tvarkyti vaiko pieninius dantis, jeigu jie vėliau vis tiek iškris?

– Pieniniai dantys yra svarbūs augimui, mitybai, kalbos formavimuisi. Jeigu mažametis vaikas neturės pakankamai dantų arba didžioji dantų dalis bus sugedusi, jis negalės kramtyti kieto, kokybiško maisto. Ir visa tai susiję ne tik su dantimis, bet ir viso kūnu, organizmo formavimusi.

Šiais laikais visuomenėje labai svarbi estetinė pusė, todėl jei prieš laiką netenkama dantų, vėliau gali iškilti problemų dėl netaisyklingai susiformavusio sąkandžio.

– Kokių produktų ar įpročių turėtų vengti vaikai, kad išlaikytų sveiką burną?

– Jeigu vaikas labai mėgsta saldumynus, reikia jam ugdyti įprotį, kad ne kiekvieną dieną juos valgytų, o bent kas kelias dienas, nes dantų ligoms sukelti svarbu ne kiekis, o dažnumas.

Labai svarbu yra atkreipti dėmesį į vartojamo maisto sudėtį. Įvairiuose maisto produktuose galima rasti kažkokią dalį cukraus. Jeigu košės yra pagardinamos su sirupu ar medumi, tai irgi nėra sveika dantimis, todėl jau verčiau jas pagardinti žiupsneliu druskos arba šlakeliu alyvuogių aliejaus.

Taip pat renkantis trapučius ar tariamai sveikesnius užkandžius, kurie pagaminti iš vaisių tyrelių, reikia atkreipti dėmesį į jų sudėtį, nes juose galima rasti apie 60 procentų angliavandenių. Reikia rinktis rupesnį, mažiau saldų, pikantiško skonio maistą.

– Kuo skiriasi vaikų dantų priežiūra nuo suaugusiųjų?

– Pats dantų valymo procesas nesikeičia, skiriasi tik tai, kad vaikams iki 7-9 metų dantis turi valyti tėvai. Bet jeigu vaikas nori pats valytis dantis, tai po to, kai tėvai išvalo jam dantis, galima jam pačiam leisti dar juos papildomai pasivalyti, pamokyti, kaip tai daryti.

O vėliau seka pereinamasis procesas, kuomet vaikas gali pats valytis dantis, yra savikontrolės metodai.

Vėliau paauglystėje reikia taip pat kontroliuoti vaikus ir pasiklausti, ar tikrai išsivalė ryte ir vakare dantis ir priminti, kad reguliariai apsilankytų pas odontologą.

– Ką daryti, kai vaikas nenori ir nesileidžia valyti dantis? Kaip jį prie to pripratinti?

– Tai tikrai yra gana dažna tėvų problema. Galima į tai žiūrėti empatiškai, gražiuoju tartis su vaiku. Yra daug filmukų, knygučių, žaisliukų apie dantukus. Kartu su vaiku galima tam pačiam žaisliukui valyti dantis. Galų gale tėvų vaidinimas, kur tėvai vienas kitam valo dantis. Kai vaikui valomi dantys, galima dainuoti daineles.

– Kokios dantų valymo priemonės turi būti naudojamos pagal vaiko amžių? Ar reikia į tai atkreipti dėmesį?

– Burnos priežiūros priemonės skiriasi pagal vaiko amžių. Tiekėjai yra suskirstę priemones pagal amžių, todėl tai padeda tėvams lengviau išsirinkti tinkamą šepetėlį.

Kalbant apie dantų šepetėlius, tai kuo mažesnis vaikas, tuo dantų šepetėlio galvutė turi būti mažesnė, šereliai neturėtų būti per ilgi, kad tilptų į vaiko burnytę. Šepetėlio šereliai turėtų būti minkšti, ant pakuotės turėtų būti užrašyta soft arba super soft, negali būti medium, nes vaikams jie yra per kieti ir per stipriai paspaudus vaikui gali būti nemalonu ir jis nebenorės daugiau valytis dantukų.

Renkantis dantų pastą rekomenduojama pasitarti su savo odontologu, kuris pasakys, kokios sudėties dantų pastą galima naudoti. Rekomenduojama, kad dantų pastoje būtų fluoridų ir jų kiekis priklauso nuo  vaiko amžiaus.

Lietuvoje ir visoje Europoje nuo pirmo danties yra rekomenduojama naudoti pastą su 1000 ppm fluoridų.

Kuo mažesnis vaikas, tuo ir pastos kiekis ant šepetėlio turi būti mažesnis. Atsiradus pirmiems dantims reikia tik suvilgyti šerelius pasta, o vaikui augant – po truputį didinti dantų pastos kiekį.

– Kas nutiktų, jeigu vaikas privalgytų dantų pastos?

– Jeigu vienu metu vaikas nurytų didelį kiekį pastos, gali sudirgti skrandis ir vaikas apsivemtų. Bet jeigu vaikas kiekvieną dieną dideliais kiekiais nurytų pastos, gali įvykti apsinuodijimas fluoridais ir tuomet reikėtų kreiptis į ligoninę. Dėl tokių problemų reikia dantų pastas laikyti aukštose vietose, kur vaikas nepasiektų.

 Bet jeigu nuryjamas nedidelis kiekis, kaip žirniukas ar ryžio grūdelis, jis nesukelia jokių problemų.

– Kokios papildomos burnos priežiūros priemonės ir nuo kelerių metų gali būti naudojamos?

– Skalavimo skystį galima naudoti nuo mokyklinio amžiaus, vien dėl to, kad jo nenurytų. Jame neturėtų būti alkoholio, nes jis sausina gleivinę ir vaikams tai yra labai blogai. O dėl jo naudojimo būtina pasitarti su odontologu, ar iš vis jį reikia naudoti, kokį kiekį ir kiek dažnai.

Kai susiformuoja visi pieniniai dantys, apie 2-3 vaiko metus, galima pradėti naudoti tarpdančių siūlą. Tokią procedūrą gali atlikti tik tėvai.


„Odontologai pataria“ – LR Odontologų rūmų iniciatyva pradėta laida visuomenei. Jos metu patyrę odontologų bendruomenės specialistai paprastai ir kiekvienam suprantamai kalbasi įvairiomis su burnos sveikata susijusiomis temomis. Šios laidos tikslas – ne tik šviesti aktualiais burnos sveikatos aspektais, bet ir atsakyti į žiūrovų užduodamus klausimus. Nuo šiol laidą „Odontologai pataria“ bus galima pamatyti kas antrą kiekvieno mėnesio ketvirtadienį lrytas.lt bei lrytas.tv platformose.

Visas „Odontologai pataria“ laidas galite peržiūrėti arba perklausyti čia:

Youtube: https://bit.ly/335tC9T  

Spotify: https://spoti.fi/3rPgb5b   

Podbean: https://bit.ly/3qDlWBt

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, jūs sutinkate su privatumo politika.