Dirbtinį intelektą odontologijoje tyręs Vytenis Papievis: „Kol kas dar negalima „aklai“ pasitikėti, bet jis tobulėja“

Dirbtinis intelektas šiuo metu yra „ant bangos“. Žinoma, paprastiems vartotojams kol kas jis asocijuojasi su pramogomis, tačiau dirbtinis intelektas vis labiau integruojamas ir į profesinį pasaulį. Štai Druskininkuose vykusioje „Jaunųjų mokslininkų darbų sekcijoje“ dalyvavęs LSMU studentas Vytenis Papievis tyrė dirbtinio intelekto pritaikymą odontologijoje, o tiksliau – ortodontijoje.

Jo atliktas tyrimas „WebCeph“ programos dirbtinio intelekto atliktos cefalometrinės analizės patikimumo įvertinimas“ pelnė geriausio žodinio pristatymo apdovanojimą. Laureatas Odontologų rūmams papasakojo apie savo darbą ir paaiškino, kodėl kol kas negalima „aklai“ pasitikėti dirbtinio intelekto pateikiamais rezultatais, bet neišvengiamai ateityje teks jį pritaikyti kasdienėje praktikoje.

– Ar smagu būti taip įvertintam?

– Labai smagu ir tai tikrai daug reiškia. Tai pasako, kad ne veltui dirbau ir ši tema yra aktuali kitiems. Ne tik ortodontams, bet ir visiems specialistams neišvengiamai teks susidurti su dirbtiniu intelektu. O, kad susidūrę galėtų pasitikėti dirbtiniu intelektu, tokie tyrimai yra labai svarbūs. Tad labai džiugu dėl laimėjimo.

Noriu padėkoti savo darbo vadovui dr. Mantui Šidlauskui už pagalbą ir konsultacijas tyrimo metu, jo mentorystė buvo labai reikšminga. Taip pat dėkoju ir prof. Arūnui Vasiliauskui už techninę pagalbą atliekant tyrimą.

– Kodėl pasirinkai tokią temą ir kodėl joje tiriama programa yra aktuali?

– Šiuo metu dirbtinis intelektas yra „ant bangos“. Jis tampa prieinamas ne tik paprastiems vartotojams, bet ir gydytojams odontologams. Aš pasirinkau vieną iš internete prieinamų dirbtinio intelekto programų, kuri atlieka cefalomentrinę analizę, ir tyriau šios programos apskaičiuotų rezultatų tikslumą, lyginant su žmogaus gaunamais rezultatais.

Tai yra mano magistrinio darbo tęsinys. Magistriniame darbe tyriau dar kitą programą, dabar – dar vieną. Kėliau hipotezę, kad tiek žmogaus, tiek programos atliekamos cefalometrinės analizės rezultatai sutaps, tačiau tyrimas parodė, kad rezultatai skiriasi reikšmingai ir kai kuriuos parametrus programa išmatuoja tikrai netiksliai.

Tokie tyrimai yra svarbūs todėl, kad šios programos yra lengvai prieinamos ir kai kurie specialistai gali jomis „aklai“ pasitikėti. Todėl tokie tyrimai ir parodo, kokiose situacijose jau galima pasitikėti dirbtiniu intelektu, o kokiose – dar ne.

Reikia suprasti ir tai, kad tai toli gražu ne pirmasis toks tyrimas, jų yra buvę ir anksčiau. Tačiau dirbtinis intelektas nuolat tobulėja, jo pateikiami rezultatai kinta, todėl kasmetiniai tyrimai yra aktualūs ir svarbūs.

– Kokie pagrindiniai dalykai buvo tiriami tavo darbe?

– Tyrimą vykdžiau naudodamas EBO cefalometrinių analizių sistemą. Ji skirta tam, kad būtų standartizuoti cefalometriniai tyrimai tarp Europos šalių gydytojų ortodontų. Žinoma, yra daug cefalometrinių parametrų sistemų, bet aš pasirinkau būtent šią. Tad tyriau, kokius rezultatus gauna dirbtinis intelektas ir gydytojas ortodontas pagal šią sistemą.

– Kaip labai rezultatai nesutapo?

– Yra statistiškai ir kliniškai reikšmingi rezultatai. Statistiškai reikšmingas neatitikimas buvo aptiktas daugumoje tirtų parametrų – 9 iš 12. Kliniškai reikšmingais neatitikimais buvo laikomos dirbtinio intelekto matavimų paklaidos didesnės negu 2 laipsniai arba milimetrai. Tokie neatitikimai buvo rasti 5 parametruose iš 9, kuriuos minėjau anksčiau.

Buvo pastebėta, kad parametrai, rodantys žandikaulių skeletinių pagrindų vertikalų santykį tiek tarpusavyje, tiek kaukolės pagrindo atžvilgiu bei parametrai, rodantys tarpkandinį santykį ir apatinių kandžių padėtį, buvo statistiškai ir kliniškai reikšmingai netiksliai pamatuoti dirbtinio intelekto.

Aišku, išskyrėme ir tokius parametrus, kuriuos dirbtinis intelektas apskaičiavo labai panašiai kaip ir žmogus – pavyzdžiui „overbite‘as“.

– O kokie buvo ankstesnių tyrimų rezultatai ir ar jaučiamas dirbtinio intelekto patobulėjimas per šį laikotarpį?

– Vertinant būtent „WebCeph“ programos tyrimus, galima padaryti išvadas, kad kiti tyrėjai irgi nustatė, kad statistiškai reikšmingas skirtumas yra daugumos parametrų matavimuose. Tačiau jie manė, kad nėra kliniškai reikšmingo skirtumo tarp tiriamų cefalometrijos metodų. Dauguma tyrėjų pastebėjo ir tai, kad priekinių dantų šaknų viršūnes dirbtinis intelektas nustato klaidingai, todėl ir skiriasi žmogaus ir dirbtinio intelekto apskaičiuoti dentalinius santykius apibūdinantys rodikliai.

Prognozuoti, kaip keičiasi dirbtinio intelekto gaunami rezultatai, galima remiantis ankstesniais tyrimais. Cefalometrinių analizių rezultatų duomenys buvo lyginami 2015, 2017, 2018 ir 2021 metais. Buvo pastebėta, kad visi 2021 metų, t.y. naujesni duomenys buvo tikslesni nei ankstesniais metais. Tai rodo, kad dirbtinis intelektas po truputį tobulėja.

– Ar dirbtinis intelektas odontologijoje bus vis aktualesnis?

– Jau dabar jį galima naudoti, tik ne visiškai pasitikėti. Dirbtiniam intelektui dar reikia priežiūros. Galima sutaupyti laiko ir kitų resursų, bet vis tiek dar reikia viską patikrinti ir pačiam priimti reikiamus sprendimus.