Gero bendravimo tarp paciento ir odontologo ABC bei praktiški patarimai, kaip įveikti odontologo baimę
Odontologo kėdėje kylančios baimės yra viena iš kliūčių, trukdančių konstruktyviam gydytojo ir paciento bendravimui. Laidoje „Odontologai pataria“ sveikatos psichologė dr. Gita Argustaitė-Zailskienė atskleidė paprastą būdą, kaip galima įveikti savo baimes odontologinėms procedūroms, o tai pat papasakojo, dėl ko dažniausiai kyla problemų bendraujant su medikais ir kaip tokias situacijas galima išspręsti, rašo portalas Lrytas.lt.
– Koks yra „geras“ arba „blogas“ bendravimas tarp paciento ir gydytojo?
– Psichologai pasakytų, kad geras bendravimas tarp dviejų žmonių yra tuomet, kai jie pasikalba ir tuomet pasiekia savo tikslus. Taigi paciento tikslas yra būti išgirstam, gauti kokybišką gydymą, o gydytojo tikslas yra kuo paprasčiau ir efektyviau sužinoti reikiamą informaciją iš paciento, kad gydymas būtų kuo sklandesnis. Taigi idealus bendravimas yra ne tik tada, kai niekas nesusipyksta ar neįsižeidžia, bet atviras, paprastas, nieko nenuslepiantis bendravimas, kai tiek gydytojas, tiek pacientas gali paklausti, paaiškinti. Kai jie gali suprasti vienas kitą.
Labai svarbu bendrauti ne profesiniu žargonu, kuo paprasčiau. Tas pats galioja ir pacientui, jis turėtų savo problemą paaiškinti taip, kad jį gerai suprastų. Pavyzdžiui, jeigu labai skauda dantį, nereikėtų sakyti, kad jį „maudžia“. Taigi reikia pasirinkti tinkamus žodžius.
Netinkamas bendravimas yra ir tuomet, kai nėra išsakomi lūkesčiai. Pavyzdžiui vizito metu odontologas atranda gilių, sisteminių problemų burnoje, tačiau pacientas tuo metu rūpinasi papildomomis savo sveikatos problemomis, bet nepasako gydytojui, kad šią akimirką neturi finansinių galimybių ar laiko ilgam gydymo procesui. Tad kartais pacientai nepasako, ko jie nori tiksliai.
– Ar dažnai kyla bendravimo problemų?
– Odontologija yra tokia profesija, kad konsultacijos metu dauguma dalykų būna pakankamai aiškūs. Tad nemanau, kad dėl bendravimo kyla daug problemų. Manau, kad dažniau problemų būna ne dėl pasiekto rezultato, o dėl pavyzdžiui gydytojo bendravimo arba gydytojo nepasitenkinimo paciento bendravimu. Tai užkerta kelią ne tik atviram bendravimui, bet ir tolesniam paciento lankymuisi pas tą specialistą.
– Kas dažniausiai būna kaltas dėl nesusibendravimo?
– Dažniausiai tai būna situacijos kaltė. Mes kiekvienas „atsinešame“ į konsultaciją savo gyvenimą. Paciento gyvenimas nesustoja vien dėl to, kad jis yra konsultacijoje odontologo kėdėje. Taip pat ir odontologo gyvenimas nesustoja dėl to, kad jis tuo metu yra darbe. Taigi mūsų galvose ir toliau verda mūsų gyvenimai ir tai dažniausiai yra pagrindiniai trukdžiai efektyviam bendravimui. Tokiais atvejais žmonėms sunku susikaupti ir susitelkti į kitus žmones.
Kartais galima suversti kaltę ir tiesiog neišmokimui bendrauti. Tikrai būna tokių žmonių, kurie per gyvenimą neišmoksta bendrauti. Tai galima pritaikyti tiek odontologui, tiek pacientui.
Vis dėlto didesnę atsakomybę dėl bendravimo esame linkę užkrauti odontologui. Vien dėl to, kad pacientas, būdamas odontologo kėdėje, yra pažeidžiamoje situacijoje. Tai yra vieta, kurioje gaunama paslauga, tai galima pavadinti netgi galios santykiu. Tas, kuris suteikia paslauga, tas, kuris gali numalšinti ar sukelti skausmą, tas, nuo kurio priklauso tolesnė žmogaus sveikata, dažniausiai yra tas, kuris turi didesnę situacijos kontrolę. Nuo tokio žmogaus ir turėtų labiau priklausyti bendravimo eiga.
– Ar odontologinių procedūrų baimė riboja geresnį bendravimą?
– Baimės tikrai gali labai riboti bendravimą konsultacijos metu ir tuo pačiu netiesiogiai riboti gerą konsultacijos rezultatą. Žmonės atsineša labai įvairių baimių. Tai ir skausmo baimė, ir baimė tiesiog apsilankyti pas odontologą. Nėra drąsu ar malonu atsisėsti į kėdę, kurioje galima pajusti ir skausmą. Baimė mažina mūsų gebėjimą bendrauti. Aiškiai kalbėti galime tuomet, kai esame susikaupę, pakankamai geros nuotaikos, ramūs, pavalgę, išsimiegoję, kai neskauda ir pan. Bet kai jaučiama baimė, bendravimas nustumiamas į antrą planą.
– Kaip galima įveikti savo baimes?
– Tokias situacijas, kai bijoma sėdėti odontologo kėdėje, galima spręsti įvairiai. Nereikėtų savęs pliekti, jeigu stengiatės nusiraminti, bet to padaryti nepavyksta. Ne taip dažnai lankomės pas odontologus, kad galėtume pakankamai praktikuoti nusiraminimą, kad tai gerai ir greitai išmoktume.
Ką galima padaryti? Pirmiausia labai padeda tiesiog išsakyti savo emocijas. Net jeigu to niekada nedarote, pabandykite pasakyti odontologui: „Žinote, aš bijau, man neramu, nemalonu, nesmagu“. Toks pasisakymas yra didelė pagalba ne tik jums, bet ir odontologui, nes kitu atveju jis gali tiesiog nežinoti, kad jums reikia dėl to pagalbos. Jeigu pasakysite, kad bijote, odontologas supras, kad atlikti gydymą reikia švelniau, atsargiau.
Ką žmogus gali padaryti pats? Tai galėtų būti visiškai paprasti, elementarūs atsipalaidavimo pratimai. Atsisėskite į kėdę ir, kol dar specialistas ruošiasi darbui, užsimerkite, penkis kartus giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, pabandykite įsivaizduoti ką nors malonaus, nusikelkite mintimis į ten, kur jums gera. Tai galima kartoti net jau ir odontologui dirbant.
Daugiau būdų, kaip įveikti savo baimes, taip pat efektyvaus paciento ir gydytojo bendravimo ABC sužinokite pilnoje laidoje „Odontologai pataria“: https://youtu.be/4dlJgM-y5iw