Odontologija sovietmečiu – nuo šaltkalvio įrankių iki skausmo, po kurio įvykdavo net persileidimai
„Žmonės ir alpdavo, ir krūpčiodavo, ir drebėdavo prie kabineto durų.“ LRT.lt interviu davusi gydytoja odontologė prof. Irena Balčiūnienė pasidalijo prisiminimais, kas dėjosi degančio kaulo smarve atsiduodančiuose odontologų kabinetuose sovietmečiu. Dantų gydymas be nuskausminamųjų, kanaluose paliktos adatos, atšipę grąžtai, dantų protezai iš plastmasės ir šepetėliai iš arklio uodegos šerių: „Gal ne viduramžių, bet 19 amžiaus pradžios medicina tai tikrai.“
Laima Karaliūtė, LRT.lt
Profesorė I. Balčiūnienė gydytojos odontologės praktiką pradėjo 1964 m. ir baigė 2016 m.
– Vizitą pas odontologą sovietmečiu daugelis prisimena, kaip apsilankymą kankinimo kambaryje. Kai kurie iki šiol bijo gydytis dantis.
– Nieko keisto, kad bijo, nes dantis tuo metu gydydavo be nuskausminamųjų vaistų. Žmonės ir alpdavo, ir krūpčiodavo, ir drebėdavo prie kabineto durų. Daugelis vengdavo eiti pas gydytojus tol, kol galėdavo kentėti skausmą. Normalu, nes mano galva, viskas kas daroma burnoje be nuskausminamųjų vaistų, yra skausminga, nes ten daugybė nervų.
Pavyzdžiui, nėščiosioms buvo privaloma susitaisyti dantis. Buvo ne vienas atvejis, kai odontologo kėdėje dėl patiriamo skausmo ir streso įvykdavo persileidimas.
– Kodėl nenuskausmindavo?
– Labai trūko švirkštų ir adatų. Tai buvo deficitas. Buvo gerai, jeigu visas Stomatologijos skyrius, kuriame dirba 8–9 gydytojai, turėjo 3–4 švirkštus.
Norint suleisti vaistus pacientui, reikėdavo virinti švirkštą ir adatas, juk vienkartinių mes net nebuvome matę. Vien tam, kad medicinos seselė paruoštų gydytojui dozę vaistų, reikėdavo pusvalandžio, o po to tekdavo dar palaukti kokį pusvalandį, kol vaistai pradės veikti.
Už kabineto durų – ilga pacientų eilė, labai stinga laiko, o švirkštų mažiau nei pačių gydytojų.
Žmonės alpdavo, prasidėdavo širdies permušimai, drebulys, pykinimas, sąmonės sutrikimai.
– Raunant dantis irgi nenuskausmindavo?
– Rovimui ir kitoms chirurginėms procedūroms nuskausmindavo, bet tuo metu naudojami vaistai ne visada suveikdavo, tad įsivaizduokite, ką turėdavo iškęsti pacientas.
– Kodėl neveikdavo vaistai?
– Todėl, kad ilgą laiką sovietmečiu buvo taikomas vienintelis vaistas – novokainas. Jis išrastas dar 1905 metais: lėto veikimo, silpnai nuskausminantis, dažnai sukeliantis daug pašalinių reiškinių. Žmonės alpdavo, prasidėdavo širdies permušimai, drebulys, pykinimas, sąmonės sutrikimai.
Vėliau pradėtas vartoti toks sovietinis vaistas trimekainas. Dar šlykštesnis ir sukeliantis dar daugiau alerginių reakcijų.
Perskaityti visą interviu galite čia: https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/2185696/odontologija-sovietmeciu-nuo-saltkalvio-irankiu-iki-skausmo-po-kurio-ivykdavo-net-persileidimai