Odontologų rūmų bendruomenės pagalbos Ukrainos Chmelnyckio vaikų ligoninės gydytoja niekada nepamirš: „Jūs visada būsite mūsų draugai“
„Kai mums buvo labai sunku, jūs atsiliepėte į pagalbos šauksmą ir mums padėjote. Jūs, lietuviai, visada būsite mūsų draugai“, – sako Chmelnyckio vaikų odontologijos ligoninės vaikų odontologė Liudmila Charčenko, prabėgus metams nuo tada, kai 2023-iųjų vasarį Odontologų rūmų bendruomenės surinkta odontologinė parama nukeliavo į Ukrainą.
Apie dabar tenkančius išgyvenimus sutikusi pasidalinti Liudmila su skausmu prisimena karo pradžią, kai Ukraina buvo praktiškai izoliuota nuo likusio pasaulio, ir džiaugiasi, kad į jos ligoninės pagalbos šauksmą tuomet atsiliepė Odontologų rūmų bendruomenė. Odontologinė parama buvo renkama visoje Lietuvoje, o pilnai pakrauta krovininė mašina į Chmelnyckį tuomet iškeliavo simbolinę dieną – vasario 24-ąją, per pirmąsias karo Ukrainoje metines.
Tiesa, iki pat Chmelnyckio nevažiuoti tuomet paprašė patys ukrainiečiai. Nesaugu. Todėl pasitiko mūsų bendruomenės atstovus pakeliui Ukrainoje, toliau nuo pavojaus. Liudmila pasakoja, kad ir dabar pavojus niekur nedingo, tik ukrainiečiai prie to priprato: pranešimus apie oro pavojų ir atskriejančias raketas stebi tarsi orų prognozę per televizorių.
Apie karo kasdienybę, vaikų burnos sveikatą Ukrainoje ir specialią žinutę Lietuvos odontologų bendruomenei kviečiame skaityti šiame interviu:
– Kai prieš metus keliavome pas jus su Odontologų rūmų bendruomenės surinkta odontologine parama, pasitikote mus pakeliui Ukrainoje dėl saugumo. Ar dabar jau saugiau Chmelnyckyje, ar vis dar sudėtinga situacija?
– Netgi dabar, kai kalbamės, visoje Ukrainoje yra paskelbtas oro pavojus. Tačiau stebime situaciją ir kadangi šiuo metu raketos virš galvų neskrenda, galiu būti savo kabinete ir kalbėtis su jumis. Jeigu raketos skristų, tuomet jau reiktų bėgti slėptis.
Oro pavojus čia būna praktiškai kiekvieną dieną. Tačiau mūsų regiono jau kurį laiką neapšaudo. Kurį laiką – tai kelias dienas. Prieš porą mėnesių iki čia skriejo ir „Shahed“ dronai. Vaizdas buvo tikrai ne koks.
– Kas jus skatina likti Chmelnyckyje ir toliau dirbti?
– Net negalėčiau įsivaizduoti, kad kada nors palikčiau Ukrainą. Myliu šią šalį ir suprantu, kad esu čia reikalinga. Per šiuos dvejus metus jau supratome, kada iš tikrųjų būna baisu, o kada galime dirbti.
Dabar odontologinės pagalbos poreikis vaikams yra smarkiai išaugęs. Neseniai pas mus atkeliavo vaikų iš regionų, kuriuose situacija labai sunki. Tad mes tiesiog privalome jiems padėti. Negalime visko mesti.
– Ar jums netrūksta šiuo metu specialistų?
– Ne, bent jau mums tikrai netrūksta. Karo metu mūsų personalas netgi pasipildė. Šiuo metu pas mus dirba gyd. ortodontas iš Charkivo, gyd. vaikų odontologas iš Luhansko ir dar gyd. anesteziologas iš Charkivo.
– Ar daug jūsų pažįstamų specialistų išvyko į kitas šalis?
– Iš mano pažįstamų išvyko viena draugė į Lenkiją, ten užsirekomendavo ir dabar dirba klinikoje. Visi kiti liko Ukrainoje.
– Ar per šiuos dvejus metus labai suprastėjo vaikų burnos sveikatos būklė Ukrainoje? Kokios problemos juos dažniausiai kamuoja?
– Tikrai pablogėjo situacija. Ir tas sergamumas galimai dar priklauso nuo fluoro kiekio geriamajame vandenyje, kuris yra labai skirtingas kiekviename Ukrainos regione.
Per šiuos metus gerokai padaugėjo ir gydymo su vadinamąja narkoze. Daugiausia dėl to, kad vaikai tiesiog labai bijo, juos nuolat kamuoja stresas. Taip pat dėl to, kad pas mus gydosi daug vaikų su įvairaus spektro sutrikimais: autizmo, cerebrinio paralyžiaus ir t.t. Tad be narkozės neišsiverstume. Anksčiau tokių atvejų būdavo gerokai mažiau.
– Ar pakanka laiko gydymui? Ar būna taip, kad dar gydant pacientą paskelbiamas oro pavojus ir tenka viską mesti ir slėptis?
– Tikrai būna įvairiai, būna, kad ir gydant pacientą paskelbia oro pavojų. Bet mes stebime situaciją, kada iš tikrųjų mūsų link skrieja raketos. Nėra taip, kad viską iškart mestume ir bėgtume slėptis. Netoli mūsų ligoninės yra slėptuvė, tad visada stengiamės pabaigti gydymą ir tik tuomet eiti į slėptuvę, jeigu to reikia.
– Toks jausmas, kad pranešimus apie atskriejančias raketas stebite kaip kokią orų prognozę...
– Netgi kruopščiau nei orų prognozę (juokiasi).
– Ar daug pacientų per dieną sulaukiate?
– Priimame apie 100 vaikų per dieną. Bet gydytojų tam mums netrūksta. Taip pat teikiame skubią pagalbą savaitgaliais ir šventinėmis dienomis.
– Galbūt yra buvę taip, kad dėl pavojaus tenka nutraukti ne trumpam laikui darbą, o pvz. visai dienai?
– Taip ilgai nėra tekę nutraukti darbo, nors oro pavojus gali tęstis ir 4-5 valandas. Pas mus pacientai užsirašo net prieš kelis mėnesius ir sulaukę gydymo jie jau nebekreipia dėmesio į oro pavojų ar apšaudymus. Tad mes negalime nedirbti (juokiasi).
– Ar ilgam užteko prieš metus atvežtos paramos ir ar šiuo metu jau lengviau gauti darbui reikalingų medžiagų?
– Šią dieną mes jau esame pilnai apsirūpinę. Prasidėjus karui turėjome tikrai didelę bėdą, kur gauti medžiagų, nes tuomet jas gamindavo Charkive, o prasidėjus puolimui gamyklą uždarė. Taip pat ir medžiagas iš užsienio buvo gerokai sunkiau atsivežti. Dabar tiekimas yra atstatytas. Taip pat dar turime daug likusios jūsų paramos ir vargu, ar per šiuos metus spėsime ją visą sunaudoti.
– Na ir pokalbio pabaigai: galbūt turite žinutę, kurią norėtumėte perduoti mūsų bendruomenei Lietuvoje?
– Jūs neseniai šventėte Nepriklausomybės dieną. Todėl noriu, kad ir pavėluotai, pasveikinti su jūsų laisve ir padėkoti už jūsų pagalbą. Karo pradžioje buvome praktiškai visiškai atskirti nuo pasaulio, tai buvo labai sunkus laikotarpis. Ir būtent tada, kai mums buvo labai sunku, jūs atsiliepėte į pagalbos šauksmą ir mums padėjote.
Žinau, kad lietuviai labai vertina savo nepriklausomybę. Dabar už savo nepriklausomybę kovojame ir mes. Ir nors paskutinėmis dienomis optimizmo turime kiek mažiau, mes tikime savo Ukraina. Ir labai tikiuosi, kad kai šis košmaras pasibaigs, galėsime atkeliauti vieni pas kitus į svečius. Jūs, lietuviai, visada būsite mūsų draugai.
Odontologų rūmai kviečia savo bendruomenę neužmiršti, kad karas Ukrainoje dar toli gražu nesibaigė ir jūsų pagalba yra labai svarbi. Todėl jeigu tik galite, kviečiame paremti Ukrainai padedančias organizacijas (tiek žemiau išvardintas, tiek kitas jums žinomas):
BlueYellow: https://radarom.blue-yellow.lt/en
Radarom: paskambinus 1485 (auka 5 eurai)
1K fondas: https://donate.1kfund.org/
Stiprūs kartu: https://stipruskartu.lt/lt/parama/