Lietuvos Respublikos odontologų rūmų 2018 m. spalio 26 d. posėdžio apžvalga

Pirmasis svarstytas klausimas - dėl Lietuvos medicinos normos MN 42:2018 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ projekto.
Pranešėjas - Tarybos pirmininkas A. Šeikus.
Pirmininkas pristatė komisijos sudėtį normai svarstyti: Viktorija Buzytė (SAM), Marijus Aleksiejūnas (Gydytojų odontologų draugija (GOD)), Jolanta Armonienė (Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba – VASPVT), doc. dr. Vilma Brukienė, Kastytis Bušauskas (LSMU), Eglė savulienė (SAM), Alvydas Šeikus (LR OR), prof. dr. Vytautė Pečiulienė (VU MF), Asta Visokienskienė (LSMU), Virginija Karaliūtė Žulienė (SAM). Normą ruošia Lietuvos Respublikos SAM, pasiūlius VASPVT.  Norma būna paruošta norminių aktų komisijoje, reikia ją papildyti detalėmis. Pirmininkas teigė, jog pabuvojus komisijos posėdyje, darosi nebeaišku, ar norma iš viso bus. Nežinoma, kaip tą normą pradėti rengti. Ar pirma turėtų būti norma, o paskui - mokymo programa universitete, ar atvirkščiai. Būta daug diskusijų, kurių metu nusistovėjo nuomonė, jog medicinos norma turi būti ruošiama pagal mokymo programas, kuriose  nurodyta, ką žinantį ir sugebantį specialistą paruošia mokymo įstaiga per 5 metus, ir po to reikia leisti gydytojui odontologui tobulintis ir per reglamentuojamąsias procedūras išeiti į ortopedo ar chirurgo normą ar tam tikrus jos segmentus. Kas atliks techninį darbą, kuriame būtų surašytas specialisto kelias, nėra aišku – turbūt Rūmai parengs dokumentus.
 
Tarybos narė doc. dr. Anastazija Tutkuvienė replikavo, jog normos būdavo rengiamos SAM ar VASPVT, ir tik neseniai nuspręsta, kad normas turi rengti Rūmai. Tik dabar norima pabloginti situaciją. Svarbus akcentas – kadangi bus ruošiamos specialisto normos, vaikų odontologo norma paruošta, principinis klausimas - ar specialisto  norma perdengia odontologo normą? Turi turėti dvi licencijas. Rūmų pozicija yra tokia: specialisto norma turi perdengti odontologo normą, nes kai absolventas baigia studijas po 5 metų, tampa specialistu ir gali vykdyti darbus odontologo normos apimtyje. Doc. dr. A. Tutkuvienė teigė mananti, jog turėti dvi licencijas nėra teisinga, norma turi perdengti viena kitą, kad gydytojas turėtų odontologo kompetencijas ir kaip specialistas - savo kompetencijas.
Tarybos narys Paulius Šeikus replikavo, jog normaliose valstybėse normų nėra.
Erminija Guzaitienė: niekas nemoka įvardinti, nežino nei kompetencijų sąrašo, nei normos. Užsieniečiai teigia, jog turime diplomus, ir to pakanka, pas mus normos yra tarsi paveldas.
Dr. Gintaras Janužis pasiūlė peržiūrėti normą ir nieko nekeisti.
Alvydas Šeikus atsakė, kad galimas ir toks variantas.
Erminija Guzaitienė: yra privalomas tobulinimas, todėl galime dirbti be normos. Jei pacientas paduoda į teismą, turi jam įrodyti, kad yra kvalifikacija. Nuolatos privalomai tobuliname savo kvalifikaciją.
Nutarta klausimo svarstymą atidėti iki kito posėdžio.
 
Svarstytas klausimas dėl Lietuvos medicinos normos MN 35:2018 „Burnos higienistas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ projekto.
Pranešėjas - Tarybos pirmininkas A. Šeikus.
Pirmininkas supažindino su medicinos normos rengimo darbo grupės sudėtimi:  Viktorija Buzytė  (SAM), Rima Adomaitienė (Panevėžio kolegija), Jolanta Armonienė (Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba – VASPVT), Viktorija Čepukienė (Utenos kolegija), Daiva Mačiulienė (Kauno kolegija), Gitana Rėderienė (LBHD), Kristina Saldūnaitė (LSMU), Eglė Savulienė (SAM), Alvydas Šeikus (LROR), Jūratė Zubienė (LSMU), Virginija Karaliūtė Žulienė (SAM).
Kviestinė klausimo svarstymo viešnia, Lietuvos burnos higienistų draugijos pirmininkė Gitana Rėderienė teigė, kad norma yra atgyvena, kurią reikia aprašyti, ji gimsta mūsų mokymo programų pagrindu. Ar tikslinga gaišti laiką ir posėdžiauti? LGHD pirmininkė teigė, kad draugija palaikys idėją naikinti normas. Be to, kitose Europos šalyse normos nėra praktikuojamos. O specialistų kompetencijos, baigus tam tikros srities mokslus, yra panašios. G. Rėderienė teigė, kad turime atlikti paruošiamuosius darbus, siekiant suvienodinti kompetencijas ES mastu. Odontologas gali paduoti Lietuvos valstybę į teismą, nes dėl normos negali atlikti tam tikrų procedūrų. Manome, kad norma jau atgyveno. Draugijos pirmininkė teigė, jog burnos higienistai norėtų: pagerinti burnos higienistų teikiamų paslaugų kokybę, leisti silantuoti (kas buvo daroma prieš 20 metų), antrasis dalykas – leisti burnos higienistui surašyti dantų formulę, pasirašyti pažymą į mokyklą. Trečiasis punktas – prašo leisti atlikti dantų balinimą be gydytojo odontologo konsultacijos. „Kodėl iškėlėme tuos tris klausimus?“, - aiškino Gitana Rėderienė. Pasak jos, kolegijos siūlė išplėsti burnos higienisto atliekamų paslaugų sąrašą. Darbo grupė siūlė pirmiausia į mokymo programas įtraukti injekcijas. Silantavimui skirtos lėšos neišnaudojamos, o situacija su vaikų ėduonies paplitimu labai probleminė. Higienistas iš karto galėtų uždėti vaikui silantą, tai pagerintų paslaugų prieinamumą pacientams. Kadangi silantavimas užtrunka 5 minutes, ir kiek vaikų ateis pas higienistą? Dažnai tiems, kurie rūpinasi savo sveikata, silantų nereikia. Dėl formulės klausimas iškilo todėl, kad tėvai kreipiasi į įstaigas, kuriose yra prisirašę, dėl profilaktinio vaikų dantų patikrinimo – kartu su odontologu dirbančios higienistės praktiškai patikrina vaikų dantukus, ir prisijungę prie sistemos gydytojo vardu, surašo dantų formulę.
Erminija Guzaitienė teigė, kad silantavimo finansavimą reikia peržiūrėti.
Gitana Rėderienė teigė esanti įsitikinusi, jog geriausiai viską sustyguoja rinka. Jei burnos higienistai neužsitarnaus savo kolegų pasitikėjimo, higienistai gali padidinti silantuotų vaikų skaičių, ir galime pažymas išrašyti, nėra daug rūpestingų tėvų. Pažyma galioja 12 mėnesių, vaikų profilaktinis sveikatos patikrinimas yra krūvis odontologams, be to, visi siekiam rezultato.
Erminija Guzaitienė klausė, kodėl balinimą siūloma leisti atlikti burnos higienistui be gydytojo odontologo konsultacijos? Taip atveriame kelią ne visai legaliems dalykams. Dantis balina ir kosmetologijos kabinetai.
Alvydas Šeikus replikavo, kad įstaigose be licencijos atliekamas balinimas.
Erminija Guzaitienė pasiūlė dėl to informuoti Sveikatos apsaugos ministeriją.
Gitana Rėderienė teigė, jog yra buvę atvejų, kai Pramogų arenoje lankytojams per parodą buvo siūloma išsibalinti dantis. Balinimo medžiagos buvo sustatytos ant grindų, dantų balinimas buvo atliekamas be radikalaus deguonies. Vartotojai yra nesaugūs, pasirinkę tokias paslaugas.
Erminija Guzaitienė teigė norinti įnešti aiškumo: SAM ministras dantų balinimo aprašą parengė, turime Europos Komisijos siūlomą klasifikatorių. Jeigu mes vadovaujamės aprašu vienoje srityje, tai kodėl juo nesivadovaujame kitoje?
Alvydas Šeikus paminėjo, jog yra parengtas aprašas, kaip balinti dantis peroksidu.
Erminija Guzaitienė teigė, jog apraše balinamoji medžiaga nepaminėta.
Alvydas Šeikus pasiūlė kreiptis į Chemijos institutą su klausimu, kokios medžiagos gali išbalinti dantis?
Gitana Rėderienė teigė, jog kosmetologijos kabinetai neturi teisės atlikti dantų balinimo.
Alvydas Šeikus paminėjo, jog esama medicinos normos bendrosios praktikos kosmetologa, tačiau jis negali atlikti dantų balinimo.
Doc. dr. Vilma Brukienė iškėlė klausimą dėl duomenų rinkimo. Ji teiravosi, kokius duomenis rinks burnos higienistai? Ar tai bus burnos sveikatos duomenys? Kaip tai traktuosime, jei burnos sveikatos duomenų? Ant pažymų į mokyklą turi būti gydytojo odontologo antspaudas – tai yra numatyta. Ar gydytojui reikės antrą kartą apžiūrėti burnos higienisto apžiūrėtą pacientą? Tarybos narė doc. dr. V. Brukienė teigė, jog už dantų balinimą parodos metu atsakingi tie asmenys, kurie išsinuomojo patalpas renginiui LITEXPO parodų rūmuose.
Santa Miežinienė teigė, jog valstybinėse medicinos įstaigose burnos higienistas yra gydytojo odontologo komandos narys, atskiro finansavimo jam neskiriama. Turėjome popierinį variantą, dabar tik elektroninį pažymos variantą, ir burnos higienistas negali pasirašyti pažymos į mokyklą. Valstybinėse įstaigose burnos higiensitas turi būti įteisintas, kad turėtų savo kodą. Šiuo atveju BH neturi kodo, dirbdamas jis turi prašyti, kad gydytojas pasirašytų.
Rima Adomaitienė paminėjo, jog 2016 m. kolegijos gavo atsakymą iš ministerijos dėl šio klausimo.
Gitana Rėderienė priminė, jog buvo žadėta, kad nuo 2019 m. sausio 1-osios  keisis situacija, burnos higienistas bus įtrauktas atskiru kodu į VLK sistemą. Nacionalinėje burnos sveikatos programoje buvo įtrauktas punktas kompensuoti burnos higienisto paslaugas pacientams. Profilaktika skinasi kelią, buvo graži mintis ministerijoje pasakyta – nekuriam normos, nes turim veikiančią. Turime atsižvelgti į naujus dalykus, kad burnos higienisto paslaugos bus apmokamos. Normą kuriame ateinantiems 5 metams, bet labai greitai ta situacija keičiasi, o kai pasikeis, svarbu, kad norma atitiktų aktualijas.
Santa Miežinienė teigė, kad burnos higienistai mokosi rašyti formules. Panevėžio kolegijoje dantų formules mokosi rašyti, egzamino metu ydytojas odontologas diktuoja, o būsimasis burnos higienistas užrašo  formulę.
Julius Vyšniauskas replikavo, jog kalbame ne apie raštininko darbą, o apie savarankiškai užrašomą normą.
Valė Žemaitė klausė, ar Lietuvoje paruošti burnos higienistai sugeba atskirti sveiką dantį nuo nesveiko, sveiką nuo plombuoto, ar mato karūnėlę, tiltą, implantą? Higienistai negydo karieso.
Alvydas Šeikus klausė, ar galima rašyti žodį ne diagnozuoti, o įtarti?
Valė Žemaitė sakė, jog dirba 20 metų, o būtent atlikusi burnos higieną, randa kariesą.
Alvydas Šeikus pasakė, kad kalba eina apie teisinį užrašymą. Tada būtų daugiau aiškumo.
Rima Adomaitienė teigė, kad yra aptinkamos periodonto ligos, taip pat rašomos, pildomos  diagramos, parodomi dantenų sveikatos pasikeitimai.
Gitana Rėderienė siūlė atsispirti nuo mokymo programos ir teigė, kad burnos higienistas moka atskirti sveikas dantenas nuo nesveikų.
Julius Vyšniauskas teigė, jog normose ir programose nurodyta, kad būtina mokėti atskirti sveiką audinį nuo nesveiko. Nedaro rentgeno tyrimo, gydant ir pražiopso, teigė nenorįs girti, kad burnos higienistai viską aptinka. „Kalbame apie du dalykus: atskirti sveiką audinį nuo nesveiko ir diagnozuoti. Burnos higienistas ar bet kas neparašys, kad tai kariesas, bet jei yra plomba, sugebės atskirti, kai rašome pažymas be jokių tyimų. Turėtume daryti panoramines nuotraukas ir ieškoti karieso. Būtina apsipręsti dėl tolimesnių žingsnių“, - teigė jis.
Dr. Povilas Kalesinskas pabrėžė, jog būtinas komandinis darbas.
Erminija Guzaitienė pabrėžė, kad burnos higienistas dirba pagal gydytojo odontologo nurodymus ir jam prižiūrint.
Gitana Rėderienė: ES yra skirtingi išsilavinimai. Dabar - labai realijų neatitinkantys dalykai. Didžiojoje Britanijoje baigę mokslus absolventaiatvažiuos ir norės plombuoti, o negalėdami to daryti, paduos valstybę į teismą dėl to, kad negali dirbti. Turime mokymosi įstaigų, mokymo programas, mums ne tiek svarbu, kad higienistas užrašys formulę – svarbu, kad tai galėtų atlikti per ateinančius 10  metų. 
Erminija Guzaitienė priminė situaciją, kuomet asociacija su įstatymuose apibrėžtais teisės aktais, tuomet kreipėsi į Europos teisingumo teismą ir pralaimėjo, buvo atmestas skundas. Be to, burnos higienistų paruošimas skirtingose šalyse yra nevienodas.
Dr. Rasa Račienė pabrėžė, kad silantavimas yra gydymo plano dalis. Ne visiems reikia silantų, kuriems nereikia – nebūtina silantuoti. Daug svarbiau – išmokyti vaikus tinkamai išsivalyti dantis. Burnos higiena turėtų būti pagrindinė ir valstybės finansuojama burnos ligų profilaktikos grandis. 
Doc. dr. Vilma Brukienė: apie gydymą mes nekalbame, bet apie galimybę atažinti tam tikras patologijas įmanoma. Turime studijų krypčių aprašus. Būkim sąžiningi, ne kiekvienas odontologas sugeba atpažinti kariesą, ne kiekvienas gali nuspręsti, kas gali silantus uždėti. Atpažinti ir nukreipti pas specialistą – gali.
Julius Vyšniauskas: atpažino kariesą ir kas iš to? Surašyti formulės negali.
Alvydas Šeikus priminė, kad dabartinėje normoje yra 16.3 normos punktas: užrašyti formulę.
Doc. Anastazija Tutkuvienė teigė, kad gydytojas odontologas yra komandos narys, burnos higienistas dirba gydytojo odontologo vadovaujamas. Reikia, kad nepadarytume daugiau žalos. Jei daugiau pinigų, skirtų silantavimui, įsisavinsim, tai nebūtinai pasieksime rezultato.
Alvydas Šeikus priminė, jog vien pirmokų Lietuvoje yra apie 30 tūkst.
Erminija Guzaitienė klausė, ar finansuojama apžiūra?
Julius Vyšniauskas pasiūlė įteisisnti burnos higienistą kaip savarankiškai dirbantį specialistą.
Alvydas Šeikus priminė, jog yra išsiųsta medžiaga tarybos nariams apie burnos higienisto normą, iki kito posėdžio reikia priimti sprendimą.
Doc. dr. Vilma Brukienė pastebėjo, kad pas mus norma dviprasmiškai surašyta. Ar burnos higienistas gali užrašyti tik diktuojamą dantų formulę?
Doc. Anastazija Tutkuvienė priminė, jog šitas dalykas jau buvo svarstomas, buvo kreipimąsis į Rūmus.
Alvydas Šeikus priminė, jog neseniai šis klausimas buvo svarstomas ministerijoje.
Doc. dr. Anastazija Tutkuvienė pasiūlė prie šio klausimo grįžti kitame posėdyje. Ji teigė žmogiškai suprantanti burnos higienistus, visi nori turėti kuo daugiau galių.
Nutarta klausimo svarstymą atidėti iki kito Rūmų tarybos posėdžio.
Svarstytas klausimas dėl Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų (kokybės vadovo) ruošimo.
Pranešėjos - darbo grupės pirmininkė Valė Žemaitė, Rūmų teisininkė Jūratė Goštautienė pristatė, jog Tarybos nariams buvo išsiųsta medžiaga, buvo pateikti du Kokybės vadovo variantai. Bendru sutarimu nutarta, jog kokybės vadovas bus su skundų nagrinėjimui reikalinga informacija. Reikės išklausyti pranešimą, dar po to turėsime pasiteirauti darbo grupės, kada bus paruošti visi 15 punktų. Reikėtų žmonių, kurie galėtų darbo grupei, idant pagreitėtų procesas. Rūmų teisininkė Jūratė Goštautienė paminėjo, kad naujasis kokybės vadovas bus su nuorodomis į teisės aktuas, idant klinikos vadovai ar darbuotojai galėtų plačiau susipažinti su pateikiama informacija. Reikia pateikti glaustą informaciją, kad žmogus galėtų pasižiūrėti. Tekstai turėtų būti neutralūs ir adaptuoti.
Julius Vyšniauskas replikavo, kad Tarybos narių ir darbuotojų šįkart buvo po lygiai, todėl  paruoštas abi puses tenkinantis variantas.
Alvydas Šeikus informavo, jog tarybos nariai jau susipažinę su kokybės vadonu. Žadėjo ką tik priimto kokybės vadovo projektą imti kaip pagrindą.
Bronius Einars pastebėjo, jog kokybės vadovo ir kitų teisės aktų parengimo grupė turi dirbti pastoviai, šis procesas nebus baigtinis. Reikia susitaikyti su mintimi, kad jei Rūmai imasi kurti kokybės vadovą, ta darbo grupė pastoviai dirbs. Jis pateikė pavyzdį: Vokietijos odontologų rūmuose dirba penki odontologai, trys teisininkai.
Jūratė Goštautienė teigė, jog pasikeitus teisės aktui, nuorodoje matome, kuris dokumentas aktualus.
Darbo grupėje šiuo metu dirba Rima Adomaitienė, Ieva Korzikaitė, Valė Žemaitė. Posėdžio metu į darbo grupę įtraukti Jūratė Goštautienė bei Bronius Einars. Buvo informuota, kad ateinančiame posėdyje bus svarstomas atlygis už darbą.
Nutarta steigti nuolatinę komisiją kokybės vadovo kūrimui. Nutarta papildyti darbo grupės sudėtį: į ją įtraukti Jūratė Goštautienė ir Bronius Einars.
 
Svarstytas klausimas  dėl Odontologų profesinės etikos kodekso pataisų.
Pranešėjas – Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Julius Vyšniauskas.
Alvydas Šeikus teigė, jog reikia apsispręsti, ar paliekame dabar galiojantį etikos kodeksą, ar jį perdarome pagal Europos variantą.
Julius Vyšniauskas siūlė nekreipti dėmesio į vertimą, jeigu reikės, bus padarytas profesionalus. Julius Vyšniauskas teigė, jog gerokai prie kodekso kūrimo prisidėjo buvusi Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė doc. Anastazija Tutkuvienė. Kodeksas gyvuoja tiek pat laiko, kiek gyvuoja Rūmai, tačiau trečdalis narių jo nėra skaitę. Nusižengimus tiriantiems komisijos nariams etikos kodekso visiškai pakaktų problemoms išspręsti. Yra problema: įstaigos ir nariai pradeda piktnaudžiauti etikos kodeksu konfliktų metu – tai nelabai gera tendencija.
Doc. Anastazija Tutkuvienė pabrėžė, jog kodeksas turi būti priimtas, išdiskutuotas visos bendruomenės, pastabos turi būti suprantamos ir aiškios.
Dr. Gediminas Skirbutis pažymėjo, kad etika ir moralė nesikeitė, kodeksą pakanka papildyti aktualijomis. 
Julius Vyšniauskas užbaigė diskusiją sakydamas, jog aklai nesinaudosime europiniu kodeksu, tačiau papildysim kodeksą naujomis normomis.
Nutarta iki kito posėdžio pateikti siūlymus, kokiomis naujomis nuostatomis papildyti esamą kodeksą. Panaikinti Tarybos nutarimą dėl darbo grupės sudarymo 2014 m. kaip netekusį prasmės. Nutarta pavesti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui parengti kodekso pataisas.
Svarstyti einamieji klausimai: dėl Rūmų informacinių sistemų, jų tobulinimo. Nuveikti darbai, numatomos veiklos (tolimesni planai) (pranešėjas - Paulius Šeikus). Rūmų viešųjų ryšių specialistė Dalia Žvirinskienė pristatė nuveiktus darbus viešųjų ryšių srityje.
Pranešėja tarptautinio kongreso Organizacinio komiteto pirmininkė Violeta Raslanienė informavo apie pasirengimą Kongresui.
Tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus informavo, jog šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komitete ruošiamasi rengti klausymus dėl odontologijos praktikos įstatymo.
Diskutuota dėl protezavimo paslaugų sampratos, nes spalio 23 d. Rūmai gavo dėl to raštą.
Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Ramunė Kiaunienė pristatė gautus prašymus dėl paramos skyrimo.  
Tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus informavo, jog spalio 18 m. gautas Lietuvos Respublikos Seimo nario Antano Matulo raštas, kuriame teigiama, jog silantavimo programa neduoda reikiamo efekto.
Erminija Guzaitienė paminėjo, jog silantavimas yra vienas iš būdų išvengti karieso. Daug svarbiau ir švietėjiška misija, profilaktikos žinių skleidimas. SAM visada teigia, kad nėra pinigų profilaktikai, tačiau kaip bus įgyvendimas Nacionalinė burnos sveikatos programa 2016-2020 m.?
Tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus informavo, jog Rūmuose veikianti Darbo taryba pateikė pareigų klasifikatorių ir darbo apmokėjimo tvarką. Nustatytos kategorijos, išskirstyti darbuotojai pagal jų atliekamų funkcijų svarbą. Darbo taryba taip pat nustatė darbo apmokėjimo tvarką Tarybos nariams – komisijų pirmininkams, regioninių skyrių vadovams bei vadybininkams. Darbo taryba apklausė darbuotojus, pagal jų pageidavimus buvo sudarytas pareigų medis, pagal kurį nuo Naujųjų bus peržiūrima atlyginimų sistema. Taip pat atsiranda galimybė skyrių vadovus įdarbinti puse etato.
Nutarta patvirtinti pareigybių medį ir pagal jame esančius koeficientus perskaičiuoti atlyginimus darbuotojams.
 
LROR Šiaulių teritorinio skyriaus pirmininke Elvyra Kameneckienė pristatė Tarptautinės odontologų dienos scenarijų.
 
Nutarta kitą, išvažiuojamąjį, tarybos posėdį surengti Vilniaus rajone, Jašiūnuose, š. m. lapkričio 30 d. 10 val.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, jūs sutinkate su privatumo politika.