2007 10 12

2007 m. spalio 12 d. išvažiuojamojo tarybos posėdžio apžvalga

 

2007 m. spalio 12 dieną išvažiuojamasis Tarybos posėdis vyko Alytuje.

Posėdžio metu susirinkusiems svečiams buvo pristatyti Lietuvos Respublikos odontologų rūmų (toliau – Rūmai) veiklos principai. Su posėdžio svečiais aptartos aktualios Alytaus regiono problemos.

Pristatyta darbo grupės MN 47:1997 „Gydytojas vaikų stomatologas. Funkcijos, pareigos, kompetencija, teisės ir atsakomybė“ (Žin., 1997, Nr. 91-2296) atlikta analizė. Išsakytos pastabos ir pasiūlymai dėl šios normos koregavimo.

 

Svarstyta - burnos chirurgijos paslaugų poreikio problema Lietuvoje. Didžiają dalį burnos chirurgijos paslaugų burnos chirurgai turėtų teikti ne stacionare, o ambulatoriniame lygyje. Privačioje įstaigoje dirbantis gydytojas odontologas nėra priverstas teikti į jo kompetenciją patenkančių paslaugų, nes jo veiklą reglamentuoja bendra gydytojo odontologo norma. Problemos kyla tuomet, kai pacientai su siuntimais į ligonines, pas tretinio lygio specialistus atvyksta rauti danties. Dauguma atveju privačiai dirbantis gydytojas odontologas danties rauti pacientus siunčia į poliklinikas, tačiau ir čia ne visuomet galima tikėtis, jog bus suteikta tokia paslauga. Gydytojai odontologai, dirbantys su ligonių kasomis, turėtų teikti absoliučiai visas jo kompetencijoje numatytas paslaugas – traukti dantis, pjauti pūlinius, gydyti vaikus. Siuntimai pas specialistus turėtų būti pagrįsti ir jie turėtų teikti savo kompetenciją atitinkančias paslaugas, taip būtų išvengta eilių, taupomas laikas ir valstybės pinigai.

 

Kita aktuali problema – pacientų priežiūra po traumų. Išrašytas iš stacionarinės įstaigos pacientas nežino, kur galėtų gauti realią pagalbą, todėl dėl elementarių manipuliacijų pavyzdžiui, perrišimų, vėl vyksta į stacionarinę įstaigą. Pacientams tai kainuoja papildomas išlaidas. Kiekvienas gydytojas odontologas privalo padėti pacientams tęsti gydymą jų gyvenamojoje vietoje. Lietuvoje tikrai yra pakankamai burnos chirurgų, tačiau dauguma jų dirba privačiose įstaigose. Susidaro kebli situacija – niekas nesiunčia paciento konsultacijai į privačią įstaigą.

Deja, burnos chirurgo normoje yra daug dalykų, kurie dubliuoja gydytojo odontologo normą, todėl išeina, kad tas pačias manipuliacijas gali atlikti ir gydytojas odontologas, ir burnos chirurgas.  Burnos chirurgams būtina peržiūrėti savo normą ir ją keisti.

 

A. Tutkuvienė informavo, kad SAM suformuota darbo grupė rengia projektą, kokios paslaugos turėtų būti teikiamos pirminiame lygyje. Tarybos sprendimu nutarta, jog G. Janužis turi pateikti pasiūlymus, kokios burnos chirurgijos paslaugos turėtų būti įtrauktos į rengiamą pirminių ontologinių paslaugų sąrašo projektą.

 

Posėdžio metu gydytojas burnos chirurgas, gydytojas odontologas ortopedas Olegas Surovas aptarė Lietuvoje susiklosčiusią komplikuotą situaciją implantacijos srityje. Lietuvoje implantuojama kol kas yra mėgėjiškai, deja, neprofesionaliai. Dažnai gydytojai elgiasi neetiškai, neinformuodami pacientų apie galimas pasekmes, kursai implantacijos tema vyksta chaotiškai. Siekiant gerinti suteikiamų implantacijos paslaugų kokybę, Taryba svarsto galimybę leisti implantuoti tik tiems odontologams, kurie turi ne mažesnį nei 5-7 metų stažą bei nustatyti kitus kvalifikacinius reikalavimus.

 

Lietuvoje egzistuoja didelė problema – vaikų gydymas ir sanacijos galimybės bendrinėje nejautroje. Sudėtingo charakterio vaikams arba vaikams su negalia odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugos teikiamos tik Vilniuje ir Kaune. Tai reiškia, jog tėvai yra priversti patirti dideles išlaidas dėl šių vaikų transportavimo. Odontologinė priežiūra tokiems vaikams turėtų būti užtikrinama kiekviename regiono centre. Problema yra šiuo metu galiojantys teisės aktai, siekiant išspręsti šią problemą, reikėtų keisti 1998 m. Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 512, reglamentuojantį odontologinės priežiūros ( pagalbos) paslaugų teikimo mastą.

Posėdyje kalbėta apie gydytojų odontologų padėjėjų stygiaus problemą. Pristatyta latvių patirtis. Jų Medicinos mokykloje rengiami dviejų tipų gydytojo odontologo padėjėjai – asistentai ir padėjėjai. Asistentai neturi teisės dirbti su pacientu, jų studijos trunka tik 1 metus. Gydytojo odontologo padėjėjai rengiami 2 metus. Jų kompetencija panaši kaip Lietuvoje dirbančių padėjėjų. Lietuvoje egzistuojančią gydytojų odontologų padėjėjų problemą bus bandoma spręsti susitikimo su kolegijų atstovais metu, 2007 m. lapkričio 8 d.

Kitas Tarybos įvyks posėdis 2007 m. lapkričio 16 d.